Žmonės, atsisakantys švenčių metu dovanų manijos, remiasi įvairiomis patirtimis ir argumentais. Nėra taip, kad juos visus vienytų viena revoliucinė mada. Vieniems tai yra būdas pasipriešinti bujojančiam vartotojiškumui, kiti nori koncentruotis į religinius šventės motyvus ar asmeninį bendravimą su artimaisiais, tretiems tai būdas saugoti gamtą ar tiesiog protingiau leisti pinigus.
Prisimena prieššventinį stresą ir nesigaili dėl priimto sprendimo
„The Atlantic“ pateikiamas Heather Hund ir jos šeimos Vakarų Teksase naujai sukurta tradicija: kiekvienas šeimos narys gauna atsitiktinai parinktą vieną iš saviškių dovanėlei, neužmirštant ir naminių gyvūnų. Pirmieji dažniausiai tenkinasi daiktais, kurių jiems patiems nebereikia, o gyvūnams dovana neturi viršyti 10 dolerių.
Hundų šeima „sumažino apsukas“ prieš šešerius metus, kuomet atkreipė dėmesį į tai, kiek visas Kalėdinis apsipirkimas jiems jiems kainuoja laiko.
„Aš prisimenu kaip grįžtu namo ir esu visiškoje panikoje, paskutinę minutę lekiu į prekybos centrą ar naršau internete ir karštligiškai ieškau, kas galėtų būti pristatyta per tas kelias dienas“, – pasakojo leidiniui H. Hund, 35-erių technologijų specialistė.
Šeima likusį „laisvą laiką“ išnaudoja būdama kartu, gamindami ar žaisdami kortomis. Maža to, jie atrado senų daiktų „perdovanojimo“ džiaugsmą. Pavyzdžiui, Heather iš savo tėvo gavo jo dar studijų laikais pirktą „Led Zeppelin“ albumą.
„Pirmaisiais metais aš maniau, kad man dėl to bus liūdna, – aiškino ji. – Tačiau taip tikrai nebuvo“.
Dovanų atsisakančių žmonių – vis dar ryški mažuma
Neseniai atliktos „Bankrate“ apklausos duomenys rodo, kad beveik pusė apklaustųjų amerikiečių jautė spaudimą išleisti dovanoms daugiau, negu jie norėtų. Net 64 proc. pasisakė už tai, kad dovanos būtų įteikiamos tik patiems artimiausiems, o 57 proc. pripažino medžiojantys nuolaidas ir išpardavimus.
Apklaustieji galimybę dovanoti pačių sukurtas dovanas, „perdovanojimą“ ar panaudotų prekių pirkimą įvardijo kaip ne tokią viliojančią. Pačiame apklausos sąrašo atsidūrė galimybė apskritai atsisakyti dovanų – 13 proc. pritariančių iš visų pasisakiusių.
„The Atlantic“ kalbinta šios švenčių krypties atstovė Raagini Appadurai iš Toronto pasakojo, kad šiais metais kartu su dviem seserimis ir tėvais buvo pasirašytas „nedovanojimo paktas“. 26-erių moteris pažymėjo, kad atsisakius materialaus pirkimo ir vartojimo aspekto jie buvo priversti švenčių laikotarpiui siūlyti vieni kitiems kažką kito. Pasak jos, atsakymas buvo paprastas: kiekvienas jų šventėms turės pasiūlyti daugiau savęs.
Religingi asmenys dovanų atsisakyme įžvelgia ir mažiau prieštaravimų Adventui.
„Adventas turėtų būti toks tylus, ramus, į savęs pažinimą orientuotas laikotarpis, kurio metu yra rengiamasi švęsti tokį neįtikėtiną dalyką, kaip Dievo sūnaus atkeliavimas į Žemę“, – aiškino Tricia Koroknay-Palicz, Merilende su vyru ir 20 mėnesių dukrele gyvenanti katalikė.
Jos manymu, tai itin prastai dera su daiktų pirkimais ir linksmybėmis.
Vis dažniau pasitaiko tokie atvejai, kuomet dovanų pirkimo atsisakoma labdaros ar „suneštuvių“ labui. Orzechowskių šeima iš Vašingtono nuo 2015-ųjų vietoje kalėdinių pasisėdėjimų su savo draugais planuoja keliones, kurių metu kiekvienas jų apmoka kažkokias skirtingas veiklas svečiose šalyse. Pavyzdžiui, apsilankymą muziejuje.
Jennifer Knepper, 39-erių slaugė iš Pensilvanijos sugalvojo „alternatyvią dovanų mugę“ jau daugiau nei prieš 10 metų. Jos metu yra keičiamasi įvairiais maisto gaminiais, o tuo pačiu ir renkamos aukos labdarai.
Požiūrį į dovanas dažnai lemia ir piniginė
Reikia pripažinti, kad požiūrį į dovanas gerokai veikia ne kažkokie moraliniai įsitikinimai, o išeities nebuvimas. „Bankrate“ apklausos duomenys rodo, kad žmonės, kurie per metus uždirba mažiau nei 30 tūkst. dolerių dažniau už visus likusius pasisakydavo, kad atsisako šventėmis keistis dovanomis.
33-ejų Davidas Tuckeris su žmona nustojo pirkę vienas kitam dovanas prieš trejus metus. Programinės įrangos kūrėjas iš Virdžinijos valstijos „The Atlantic“ pasakojo, kad abu pradėjo jausti nusivylimą šventėmis, ypač po porai sudėtingų finansinių metų. Abu jie suprato esantys apsupti daiktų, ir dar daugiau naujų daiktų jiems nebesinorėjo.
Tuomet jie nusprendė savo kasmetinį biudžetą dovanoms aukoti labdarai, o tai reiškia, kad šventinis apsipirkimas jiems užtrunka kelias minutes. Pasak D. Tuckerio, tai padėjo pakeisti ir bendrą požiūrį į gyvenimą – jiedu su žmona pradėjo ne tik aukoti labdarai, tačiau ir įsitraukė į vietinę maisto banko savanorių veiklą.
Straipsnyje pripažįstama – kai kurie kalbinti tėvai, ar būsimi tėvai, suvokia, kad jų atžalos gali nesuprasti tokio sprendimo. Atsakyti savo vaikams dovanų gali būti didžiuli iššūkis, pripažino savo šventinį dovanų biudžetą labdarai aukojantis D. Tuckeris.
