Komitetas pasiūlė „Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai raštu informuoti Latvijos užsienio reikalų ministeriją pažymint, kad Latvija pažeidė 2018 metų (...) trišalį susitarimą“ dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis.
Komitetas taip pat siūlo, kad derybas dėl prekybos elektra iš Energetikos ministerijos perimtų Užsienio reikalų ministerija.
Baltarusijai praeitą savaitę paleidus Astravo atominę elektrinę, Lietuva nutraukė prekybą elektra su Baltarusija, nors abi šalis jungiančios linijos ir toliau perduoda fizinius elektros srautus. Netrukus po to Latvija pranešė, kad pradėjo prekyba elektra su Rusija.
Pagal 2018-ųjų metų metodiką, prekyba elektra per Latvijos ir Rusijos sieną nevyko.
Latvija teigia, kad Lietuvai nutraukus prekybą elektra su Baltarusija, ji pradeda remtis nauja trišale Lietuvos, Latvijos ir Estijos metodika dėl prekybos su trečiosiomis šalimis.
Lietuvoje ši metodika sukėlė diskusijų – jai pritarė Energetikos ministerija, tačiau nepatvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, ją kritikuoja ir Seimo rinkimus laimėję konservatoriai.
Metodika leidžia importuoti tam tikrą elektros kiekį iš Rusijos, tačiau ši elektra turi turėti kilmės garantiją, įrodančią, jog yra pagaminta ne Baltarusijos elektros gamintojų.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad metodika užkerta kelią komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos patekti į Baltijos šalių elektros rinką. Jis sako, kad Lietuvai būtų naivus būtų tikėtis metodikos, kuri ne tik neleistų baltarusiškos elektros, bet ir neleistų Latvijai ir Estijai įsileisti rusiškos elektros.
Konservatoriai sako, kad ministro siūlomoje metodikoje nėra pakankamai saugiklių užtikrinti, kad Latvija per rusiškus tarpininkus nepirktų Astrave pagamintos elektros. Jie sako, kad elektros srautai turi būti griežčiau ribojami, o sertifikatų sistema turi būti patikimesnė.
Darbą Seime baigiantis Europos reikalų komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas BNS sakė, kad poziciją komitetas trečiadienį patvirtino vienbalsiai.
Jo teigimu, ši pozicija leis atkreipti Briuselio dėmesį, o kad klausimo atidavimas į Užsienio reikalų ministeriją leistų reikšti labiau suderintą poziciją.
Konservatorius Dainius Kreivys teigia, kad Latvija gali laužyti politinį pažadą nepirkti Baltarusijos elektrinėje pagamintos energijos – jo teigimu, tai rodo elektros srautų analizė.
„Pradėjus veikti Baltarusijos atominei elektrinei elektros srautų analizė rodo, kad per Lietuvos-Baltarusijos jungtį į Lietuvą patenkančią elektros energiją, kuri išimtinai pasilieka Lietuvoje, Latvija sėkmingai parduoda mūsų rinkoje. Tokiu būdų, Lietuvos vartotojų pinigais yra finansuojamas tolesnė Astravo atominės elektrinės plėtra ir kartu Aliaksandro Lukašenkos režimas,“ – BNS sakė D. Kreivys.
Seimo komitetas ragina Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą „pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti atsiradusius didelius elektros energijos srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos elektros rinką ir už ją per Rygos biržą toliau nemokėtų Lietuvos vartotojai“.
Seimo Europos reikalų komiteto pozicija nėra teisiškai įpareigojanti, bet siunčia svarbų politinį signalą.
