Antradienį Seimui planuojama pateikti nutarimo projektą, kuriuo siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvos komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko SNORAS klientų interesų apsaugos užtikrinimo.
Tokios opozicijos inicijuotos komisijos sudarymą savo parašais parėmė 50 Seimo narių. Ją siūloma sudaryti iš 12 narių.
Nutarimo projekte, kurį įregistravo Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis, pažymima, kad „ne tik labai svarbu užtikrinti bankrutuojančio SNORO klientų interesų apsaugą, bet ir imtis priemonių, kurios ateityje laiduotų efektyvią bei savalaikę Lietuvos komercinių bankų priežiūrą“.
Seimo nariai norėtų išsiaiškinti, ar teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos komercinių bankų ir specializuotų bankų bei užsienio bankų, veikiančių Lietuvoje, taip pat jų padalinių veiklą bei priežiūros tvarką, sudaro prielaidas stabiliam, patikimam, efektyviam ir saugiam bankų sistemos funkcionavimui.
Komisijai siūloma nustatyti, ar Lietuvos banko vykdoma Lietuvos komercinių bankų ir specializuotų bankų bei užsienio bankų, veikiančių Lietuvoje, taip pat jų padalinių priežiūra yra tinkama ir veiksminga; ar Lietuvos komercinių bankų priežiūrą vykdančios institucijos - Lietuvos banko vykdyta banko SNORAS priežiūra iki jo paskelbimo nemokiu buvo efektyvi ir savalaikė.
Komisijos sudarymo iniciatoriai siekia išsiaiškinti, kada Lietuvos bankas pradėjo derybas su banko SNORAS administratoriumi Saimonu Frykliu (Simon Freakley), kas ir kada inicijavo sutarties su juo sudarymą, kada laikinasis administratorius pradėjo planuoti atvykimą į Lietuvą, kada ir kokią informaciją apie banką jis gavo ir kas jam šią informaciją pateikė.
Seimo nariai teiraujasi, ar laikinasis banko administratorius negali vertinti turto būklės bankui veikiant, ar dėl banko inspektavimo darbų anksčiau Lietuvoje ar kitose šalyse buvo stabdoma paties banko veikla, ar nutraukus visų banko įsipareigojimų vykdymą nebuvo padaryta dar didesnė žala, iš kokių valstybių buvo gauta teisinė ar informacinė pagalba tiriant banko SNORAS galimą turto praradimą.
Tyrimo metu siūloma išsiaiškinti, ar tai, kad Lietuvos bankas nesiėmė vykdyti laikinojo banko SNORAS administravimo, reiškia, kad Lietuvos bankas nepajėgus tinkamai atlikti šio darbo, ar tai nėra pagrindas abejonėms, kad Lietuvos bankas neturi pakankamai kompetencijos prižiūrėti komercinių bankų sistemos.
„Kaip turi būti vertinamas banką auditavusios audito bendrovės “Ernst & Young Baltic„ darbas ir pateiktos išvados apie banko finansines ataskaitas; kaip paaiškinti, kad per vieną savaitę pasikeitė banko turto vertės praradimų dydžiai: nuo 1 milijardo litų iki 3,4 milijardo, nustatyto laikinojo banko SNORAS administratoriaus? Kodėl analogiškų turto vertės pokyčių nepastebėjo Lietuvos bankas?“- klausiama nutarimo projekte.
Komisijos sudarymo iniciatoriai teiraujasi, kuo remdamasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas tvirtina, kad kituose bankuose nėra analogiškų turto praradimo ir „blogųjų paskolų“ problemų. „Ar Lietuvos bankas šiais metais yra nuodugniai inspektavęs visus bankus?“- klausia Seimo nariai.
Jie taip pat domisi, kodėl nacionalizuoti banką SNORAS pasiūlyta prieš tai neįvertinus jo turto būklės; kaip paaiškinti skirtumą tarp SNORO turto vertės pokyčių (3,4 milijardai litų) ir galimų pretenzijų buvusiems pagrindiniams akcininkams (maždaug 800 mln. litų); kodėl Lietuvos bankas neregistravo SNORO įstatinio kapitalo padidinimo 370 milijonų litų.
„Kas labiausiai atsakingas dėl aplaidumo, laiku nepastebėjus galimo banko turto grobstymo - buvusi Lietuvos banko vadovybė ar banką auditavusi audito bendrovė; kokių priemonių būtina imtis, kad būtų užtikrinta maksimali visų SNORO klientų interesų apsauga ir tinkama valstybės institucijų veiksmų kontrolė?“- tokie klausimai pateikiami tyrimo komisijai.
Laikinosios tyrimo komisijos prašoma atsakyti, kokius įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus reikėtų priimti, kad bankų priežiūra būtų efektyvesnė.
