Į paviršių kyla vis daugiau istorijų apie gydytojus patyrusius smurtą darbo aplinkoje, vienos istorijos paviešinamos, kitos – nutylimos. Tačiau paaiškėjo, kad smurtą patiria visgi ir kitos medicinos grandys. „Facebook“ grupėje apie tai rašo keli šimtai medicinos darbuotojų.
„Kai žmonės pradėjo pasakoti – buvo keli šimtai komentarų. Tada supranti, kad tai yra didžiulė problema. Ir apie ją nėra kalbama. Ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai patirią tą smurtą, ypatingai gal net. Ir greitosios pagalbos darbuotojai“, – komentavo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė.
Europos saugos ir sveikatos agentūros teigimu, smurtas prieš gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus yra vienas iš sparčiai šiuo metu ryškėjančių reiškinių. Jo paplitimą sudėtinga tiksliai įvertinti, nes incidentai nėra registruojami.
„Sunku įrodyti teisiškai, ypač psichologinį. Kad pagrasina, – yra faktiškai kiekvieną dieną ir ne tik gydytojai, ne tik slaugytojai ir registratūros darbuotojai, kiekvieną dieną kontaktuoja su pacientais ir kiekvieną dieną sulaukia kažkokių grasinimų“, – pasakojo moteris.
Gydytojai nebūtinai smurto apraiškas patiria kasdien, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė priduria, kad labai daug kas priklauso nuo žmogaus ir kaip jis geba suvaldyti konfliktą. Moteris pasakoja neseniai susidūrusi su piktu pacientu, paaiškino, kad po atliktų reikalingų procedūrų asmuo neišėjo iš kabineto, – draskėsi, rėkė, žemino, grasino.
„Atsitinka dažnai tokių dalykų, tik tai mes pripratę ir apie tai nekalbame, nes dažniausiai fiziniai kažkokie sužalojimai, jeigu ten apspardė arba sudaužė – tada mėlynės kažkokios lieka, ar sumušimai. Galbūt tada tenka kviesti policiją, bet kai būna psichologinis smurtas, kas dažnai pasitaiko, beveik kiekvieną dieną – tiesiog net teisiškai to neįrodysi. Tarkim, jeigu neturi kažkokios mėlynės, kraujuojančios žaizdos – skaitosi, kad nieko tau nepadarė“ – dalinosi mintimis T. Kundrotė.
T. Kundrotė: „Susitaikai su tuo ir gyveni toliau“
Ji pasakoja, su kuo medikams tenka susidurti.
„Dažniau gal psichologinis smurtas, grasinimai įvairūs, nuo tokių nekaltų, kad aš čia išsirašysiu, negrįšiu, iki tokių, kur aš nušausiu jus, papjausiu, nedirbsit, padarysiu viską, kad atleistų, parašysiu čia skundą, atsivesiu televiziją. Iki net ir fizinių, tarkime, trenkimas per rankas imant kraują, kai slaugytojas duria adatą, kas yra normalu, nes kitaip kraujo tiesiog nepaimsi. Tai yra tokių, kurie tiesiog kerta per rankas gydytojams, būna, kad priešinasi kažkokiai tai procedūrai, nors patys ateina dėl jos.
Priimi, galbūt dabar jau susigyvenę, nelabai turime, kaip pasiskųsti ar kur pasiskųsti, sakykime jeigu kviesi policiją, kol atvažiuos jau to žmogaus ir pėdos būna ataušę, nes trenkia durimis ir išeina. Apsaugos jokios neturime įstaigose tai taip ir yra tiesiog. Susitaikai su tuo ir gyveni toliau“, – komentavo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė T. Kundrotė.
Moteris sako, kad visa teisės sistema yra orientuota į pacientą. Tačiau paciento teisės aktai visiškai neįpareigoja elgtis etiškai su gydytojais. Moteris sako, kad gydytojai smurtą patirią iš visų – tiek iš jaunų vaikų tėvų, tiek iš vyresnio amžiaus pacientų.
Į gydytojų patiriamą smurtą atliepia psichologas Gediminas Navaitis
Psichologas Gediminas Navaitis sutinka, kad gydytojų profesija yra išskirtinė ir pavojinga, ypač dėl to, kad į medikus dažniau kreipiasi sergantys žmonės, kurie, paprastai, gali būti nekokios nuotaikos, ar net gali ir nemokėti ar negebėti valdyti savo emocijų.
„Pirma gana paprastas pastebėjimas, visgi gydytojo profesija yra tokia, kad jis teikia pagalbą visiems. Ir yra įprasta, dėl to ta „sveikoji“ visuomenės dalis vertina gydytoją. Karo sąlygomis, raudonas kryžius yra ženklas, kad tai yra neliečiami žmonės ir ne dėl to, kad kariaujant būtų kokie išskirtiniai, humaniški, o tiesiog, kad jie žino, jog gydytojas, medikas jeigu kas ir jiems teiks pagalbą. Mes pripažįstame, kad gydytojas yra išskirtinis.
Jeigu mes su jumis šitą pripažįstame, nereiškia, kad šiandien kiekvienas žmogus yra tiek vertybiškai, tiek psichiškai adekvatus. Ir todėl atsiranda smurtaujančių prieš gydytojus, nes vėlgi, reikia pasakyti, kad gydytojas nuolat yra tam tikro pavojaus zonoje, kurią sudėtinga apibrėžti. Mes vienaip ar kitaip, norime surasti kaltininką, pasakyti, pavyzdžiui, sau, kad nepagalvojau, išėjau be šaliko ir peršalau, sunku, o aprėkti lengviau, negu pripažinti, kad pats apsižioplinau“, – sakė jis.
G. Navaitis sako, kad kalbėdami apie gydytojų patiriamą smurtą, turėtume nepamiršti atskirti mobingo nuo išorinio smurto. Jis priduria, kad ši problema, kaip ir visos kitos visuomenės problemos po truputį silpnėja, o tokių atvejų vis mažiau. Psichologas sako, kad aiškios statistikos, kiek tokių fizinio ar psichologinio smurto prieš gydytojus yra buvę – nėra. Tačiau dažnesnis kalbėjimas apie šią problemą, galėtų padėti rinkti statistiką.
„Kas Lietuvoje labai dažnai atsitinka, kad valdymo sprendimai priimami vadovaujantis emocijomis arba vienkartiniais atvejais. O to ką pavadinčiau kaštu ir naudos analize – ji atliekama gana retai. Sakykime, šiuo atveju, vienas iš galimų sprendimų, kiekvienai greitosios pagalbos komandai priskirti policininką, tada galėtume suskaičiuoti, kiek. Tačiau norint tai padaryti, vadovautumėmės ne emocijomis, o racionaliai pažvelgtume į problemą.
Reikėtų suskaičiuoti, kiek reikia policininkų, kiek reikia policininko darbo valandų ir žinotume, kad paskyrėme tiek visuomenės pastangų ir lėšų, resursų, kad užtardyti tam tikrą atvejų skaičių. Tada galėtume palyginti šitą sprendimą su sprendimu ir padidinti patrulių kiekį. Bet, kaip minėjau Lietuvoje, tokios analizės, valdžios sprendimų ir pasigendame“, – vardino vieną iš sprendimo būdų G. Navaitis.
Policijos departamento, komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad statistikos apie smurtą prieš gydytojus nėra renkama, o apie tokius atvejus pranešama retai.
Pašnekovas pabrėžia, kad jei visgi kiltų konfliktas ir būtų iškviesti pareigūnai, esant reikiamybei jie galėtų suimti asmenį, kuris elgėsi neadekvačiai arba smurtavo.
R. Matonis pritaria, kad gydytojai nesikreipia pagalbos arba apie tai nekalba, nes yra pripratę. Dėl valstybės tarnautojo įžeidimo yra numatyta atsakomybė administraciniam kodekse, tačiau ji labiau taikoma policijos darbuotojams.