Prie finišo artėjanti šio Seimo kadencija verčia atsiminti ne tik dramatiškas kovas dėl stambių projektų ar skambius parlamentinius tyrimus. Šalia „Leo LT“ istorijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalo ir panašių batalijų buvo ir tikro cirko elementų. Visgi ir praėjusių kadencijų parlamentarai turėtų kuo pasigirti.
Seimo narys Petras Gražulis 2005 m. rudenį parlamente buvo atidaręs mėsos turgų. Kolegoms jis pardavinėjo dešras, kumpius ir skilandžius. Nors tuomet tuo labai piktinosi higienistai (prekybai maisto produktais taikomi griežti reikalavimai) – rimtų padarinių politikui tai neturėjo. Pirkėjais buvo ir vėliau Seimo vadovais tapę Česlovas Juršėnas bei Viktoras Muntianas. Tuometinis „darbietis“ Jonas Jagminas už 100 litų pirko dvi paltis lašinių, jo partietis Viktoras Muntianas už 20 litų įsigijo skilandį, o socdemas Česlovas Juršėnas susigundė „kindziuku“ tik už 50 litų.
(Petras Gražulis įtikinėja kolegę pirkti „kindziuką“?)
Dar vienas skandalas kilo 2008-ųjų balandį, kai socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Mikolaitis eidamas į Seimo salę nežinia kokiu būdu atsidūrė balkone ir įsibrovė pas žurnalistus. Jis sudarė smarkiai apsvaigusio nuo alkoholio žmogaus įspūdį. Parlamentaras iš Seimo salės buvo pašalintas bendru Seimo narių sprendimu, pasiūlius Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnei Irenai Šiaulienei.
G. Mikolaitis girtumo važiavo tikrintis į Santariškių klinikas, iš kurių po kiek laiko grįžo į Seimo posėdžių salę ir pareiškė, kad viskas buvo tik žurnalistų provokacija ir jis girtas visai nebuvęs. Vietoj išvadų dėl girtumo parlamentaras rodė pažymą, esą jam šiaip buvo pakilęs kraujospūdis. Nors Seimo vadovai tuomet prabilo apie apkaltą – vėliau tema buvo tyliai užmiršta.
Būta ir muštynių, ir agurkų karų
Visgi šios kadencijos Seimas nėra nei vienintelis juodojo humoro tautai tiekėjas, nei rekordininkas. Atkuriamajame Seime 1992 metais parlamentaras Rimvydas Valatka draugiškai tarė kolegai Algirdui Patackui: „Tu, fašiste, dink iš čia“ ir ... gavo smūgį kumščiu į dantis. „Na, aš dar perklausiau, gal jis nori atsiprašyt ar t. t. Kadangi jis to nepadarė, pasielgiau taip, kaip liepia mano vyriškas garbės supratimas, t. y. smogiau jam į veidą. Tai buvo vyriški reikalai ir jokios politikos aš nematau tame“, - tvirtino A. Patackas. R. Valatka vėliau sakė, kad ir oponentui galėję būti riesta: „Aš manau, kad žmogų mušti yra nuodėmė. Pamenu, kaip jis man trenkė į dantis. Dantys atlaikė, bet nežinia, kaip Patackui pačiam būtų baigęsi, jei ne apsauginiai, nes mano šalininkai jau buvo pradėję artėti link jo“ („Laikraštis Tau“, 2006 06 17).
Praėjusios kadencijos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas kėdainietis Algimantas Salamakinas 2002-aisiais įnirtingai kovojo prieš Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą dėl pastarojo fotografavimosi ant etikečių, puošiančių marinuotų agurkėlių stiklainiukus. A. Salamakinas tuomet ne tik reguliariai kaltino V. Uspaskichą etikos pažeidimais, bet ir tikino jaučiąs didelį asmeninį oponento spaudimą. Dviejų Seimo narių iš Kėdainių santykiai tuo metu buvo itin paaštrėję. Jokių pažeidimų savo reklamoje neįžvelgęs V. Uspaskichas tuomet teigė, jog „Salamakinas, kuris kelias kadencijas sėdi Seime, tiesiog neranda kuo daugiau užsiimti“.
Migracija
(Sunkūs Henriko Žukausko apmąstymai - kaip rasti sau tinkamas pažiūras?)
Šios kadencijos Seimas ypač turtingas politinių perėjūnų, kurie ne tik sugeba pakeisti frakcijas, prikurti naujų partijų, bet ir derinti buvimą skirtingoje partijoje bei frakcijoje. Čia jis nepranokstamas lyderis – nė viena ankstesnė kadencija tokia masine migracija ir pažiūrų keitimu negarsėjo. 2004 m. rudenį pradėjusį dirbti Seimą sudarė aštuonių partijų atstovai, sudarę septynias frakcijas. Dabar partijų, atstovaujamų Seime, yra dešimt. Nuo liberalcentristų atskilo Liberalų sąjūdis, nuo Darbo partijos – Pilietinės demokratijos partija.
Po dvi ir daugiau frakcijų pakeitė kelios dešimtys parlamentarų. Rekordas turėtų priklausyti Henrikui Žukauskui. Išrinktas pagal Liberalų demokratų partijos kandidatų sąrašą jis perėjo į valdančiąją Darbo partijos frakciją, paskui į Mišriąją grupę, vėliau prisišliejo prie Pilietinės demokratijos. Iš ten vėl tapo „mišrūnu“, o paskui pasijuto esąs tikru liberalcentristu.
Dar didesne išmone pasižymėjo keli Pilietinės demokratijos partijos nariai, kurie ir ligi šiol priklausydami šiai partijai sėkmingai įsitraukė į valdančiosios LSDP frakciją Seime. Sutapimas – taip nutiko tada, kai pilietininkų frakcija buvo arti subyrėjimo, nes teturėjo minimalų skaičių narių ir buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo premjeru Gediminu Kirkilu.
Tai tik maža Seimo įvairenybių dalis, baigiant kadenciją „Balsas.lt“ parengs išsamesnę šios Seimo darbo pusės apžvalgą.
Nuotraukos iš „News Bridgepix“.
