Po svarstymo už įstatymo projektą „už“ balsavo 74 Seimo nariai, „prieš“ – 9, o 38 susilaikė.
Kalbėdamas apie šios reformos svarbą ir ragindamas jai pritarti, konservatorius Andrius Vyšniauskas akcentavo, kad valstybės tarnyba darbo užmokesčiu ir kitomis sąlygomis turi pamažu artėti prie privataus sektoriaus.
„Jeigu mes įsivaizduojame, kad tos teorinės socialinės garantijos, kurias turi valstybės tarnautojai, tokias kaip stažo ar sunkesnės galimybės atleisti žmogų iš darbo, kažkaip motyvuoja likti sistemoje, tai labai stipriai klystame. Vienintelė reali ir labai normali sistema, kuri iš tikrųjų veikia, yra darbo užmokestis. Šiandien mes turime situaciją, kai valstybės tarnautojų atlyginimai labai stipriai atsilieka nuo privačiame sektoriuje dirbančių žmonių algų. Greta to mes matome, kad valstybės tarnyboje reikia vis daugiau platesnio profilio darbuotojų.
<…> Visos baimės, kad mažės valstybės tarnautojų, kad įstaigos turės optimizuotis, griežčiau skaičiuoti savo biudžetus, yra tiesa. Todėl kad mes turime matyti valstybės tarnybą ir įvairias institucijas ir tarnybas realiame gyvenime“, – kalbėjo A. Vyšniauskas, paragindamas pritarti parlamentarus šiai reformai.
„Tai yra didžiulis ir pirmas žingsnis modernizuojant valstybės tarnybą. Pradedant nuo algų sistemos ir galimybės valstybės tarnautojų algas priartinti prie realaus gyvenimo, prie privataus sektoriaus“, – pridūrė konservatorius.
Laisvės partijos narys Kasparas Adomaitis teigė, kad valstybės tarnybos reforma bandoma peržvelgti, kas buvo daryta prieš 20 metų. Anot jo, negalima ignoruoti pavojų, su kuriais susiduria dabartinės valstybės tarnybos struktūra.
Priėmus valstybės tarnybos reformą dalis vadovų bus neišvengiamai paskatinti priimti į darbą sau artimesnius žmones, neabejoja K. Adomaitis
„Labai bus sunku tą sukontroliuoti. Tai sukels ir tam tikrų naujų pavojų. Bet jeigu mes nesuteiksime jiems tam tikro lankstumo, jei nesuteiksime jiems galimybės optimizuoti savo įstaigų struktūros, nesuteiksime galimybių jiems kelti atlyginimų savo darbuotojams, jei mes nesuteiksime galimybių konkuruoti su privačiu sektoriumi, mes rizikuosime valstybės nuostoliu. <…> Jeigu mes ignoruosime tuos ženklus, jeigu mes neieškosime būdų suteikti lankstumo valstybės tarnybai, rizikuosime valstybės ateitimi “, – tvirtina K. Adomaitis.
Valstybės tarnybos reformai kritikos negailėjo ir kiti parlamentarai.
„Reikėtų kalbėti apie esminius šito reguliavimo trūkumus. Visų pirma, valstybės tarnyba visais laikais buvo ir yra, bet deja, po šito įstatymo priėmimo jau nebebus tam tikra specifinė veiklos forma, kuri dažnu atveju bus susijusi su santykinai mažesniu atlyginimu, tačiau su tam tikru paketu socialinių garantijų, paketu apsaugos priemonių, kurios visą laiką buvo specifinės ir būdingos valstybės tarnybai.
Dabar labai daug šnekama apie laisvą rinką, ir šitie visi saugikliai yra praktiškai nuimami. Ir kai yra nuiminėjami saugikliai, kurie būdingi specifinei veiklos formai kaip valstybės tarnyba, aš keliu labai paprastą klausimą: ar tokia veiklos forma kaip valstybės tarnyba iš viso reikalinga? Galbūt palikime vien darbą pagal darbo sutartis, ir viskas“, – kalbėjo Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Deja, per 20 ir daugiau metų dėl lėšų trūkumo visa šita sistema degradavo, ir mes atėjome iki šios dienos, kai sakome, kad valstybės tarnyba nesusitvarko, ją reikia reorganizuoti. Ir vietoje ėjimo link objektyvumo atsiranda šiame įstatyme labai daug subjektyvumo. Vadovas yra Dievas tėvas, šventoji dvasia ir Dievas sūnus. Negali taip būti. Turi būti aišku, ką žmogus gali uždirbti“, – kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Po Seimo komitetų peržiūros projekte padaryta pakeitimų, vienas pagrindinių – siūloma vis dėlto palikti priedą už darbo stažą.
Ministrų kabineto teiktame projekte numatyta atsisakyti priedo už darbą valstybės tarnyboje, tačiau svarstant projektą komitete pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.
Po diskusijų komitetuose valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.
Vidaus reikalų ministerija buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.
Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.
Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.
Dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento turėtų būti susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis būtų fiksuojamas biudžeto įstatyme.
Anot projekto, pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu ir tokiu pačiu reguliarumu būtų indeksuojama pareiginė alga.
Numatoma, kad priėmus valstybės tarnybos reformos paketą, nuo šių metų liepos 1 dienos turėtų didėti teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai. Visi kiti pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidėtų nuo naujos kadencijos.
Taip pat pertvarka siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.
Valstybės tarnybos reforma parlamentui pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.
Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.
