„Čia nebe kotletas už tris eurus ar krevetės už penkis eurus Dubajuje, kaip buvo iš vienu ministru. Manau, kad turėtų tą sprendimą priimti. Nes atrodo labai negražiai ir neskaniai“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, jei panaudotos lėšos panaudotos tiesiogiai su savivaldybės tarybos nario susijusiomis išlaidomis, yra viena, tačiau Andriaus Tapino projektas parodė ne vieną atvejį, kai akivaizdžiai „yra pavogta“.
„Ar taip buvo Kaune, ar ne, turėtų atsakyti ministrė ir dar kažkas kitas. <...> Ministrė geriausiai žino, gali ji pagrįsti tas išlaidas ar ne. Jei neturi dokumentų pagrindžiančių, tai kiekvienam belieka pasidaryti įvairiausias išvadas“, – teigė S. Skvernelis.
S. Skvernelis netiki, kad Ingrida Šimonytė pareikalaus ministrės atsistatydinti.
„Visiems ministrams priekaištų nėra, tai ir čia bus nereikšmingas dalykas. Matyt, kad ta tendencija, išlaikyti kiekvieną ministrą, nesvarbu, ką jis būtų padaręs, kaip susikompromitavęs, tęsis. Tai tapo to mums žadėto naujo politinio standarto norma. Tas standartas bus labai geras kitai vyriausybei. Ministras gali daryti ką nori, visą laiką jis yra teisus“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Skaičiau pono Tapino informaciją. Gerai, kad tokia iniciatyva yra, padės mums išskaidrinti sistemą, padaryti ją teisingesne. Aš kaip Kauno miesto tarybos narė išleisdavau 600-700 eurų, juos visa laiką reglamentavau ir atsiskaitydavau už juos pagal reglamentą.
Tikrai sąžiningai visada atsiskaičiau. Esu viena iš Seimo narių, kuri mažiausiai išleidžia kanceliarinėms išlaidoms, per ketvirtį – 1,3 tūkst., kai galima išleisti virš 4 tūkst. Per ministerijos laikotarpį kanceliarinėms ir reprezentacinėms prekėms išleidusi esu tik apie tūkstantį eurų, kai galimybė yra trisdešimt penki“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė J. Šiugždinienė.
„Visada sąžiningai atsiskaitau, sąžiningai dirbu ir nesuprantu, kodėl turėčiau atsistatydinti“, – pridūrė ji.
J. Šiugždinienė sakė, kad lėšas leido tam, kam nustato reglamentas: transportas, internetas. Ministrės teigimu, čekių pateikti savivaldybei nereikėdavo, kiekvienas surašydavo ką kam išleido.
„Žinai kiek išleidi, taip ir atsiskaitai. Kaip yra nustatyta reglamento tvarka. Nieko naujo nebuvo nei šitoje kadencijoje, nei užpraeitoje kadencijoje“, – aiškino J. Šiugždinienė.
„Iš pirmo posto atrodo, kad tarsi kažkas atėjo ir per vieną kartą 13 tūkst. kažkaip iš kasos išsisėmė. Iš to, ką aš bandau suskaičiuoti dabar, jei tai yra švietimo ministrė, ji tikrai tarybos nare buvo ne vieną mėnesį ir preziumuočiau, kad čia viso laikotarpio išlaidos, tuomet reikia skaičiuoti, kiek tai yra vienam mėnesiui, ar tai yra panašu į tokias išlaidas, kokias patiria kiti savivaldybės tarybos nariai ir tada aš atitinkamai vertinsiu“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
„Aš turiu su ministre pakalbėti, pakalbėsiu ir turėsiu savo nuomonę“, – pridūrė ji.
Prieš tapdama Švietimo ministre ir dirbdama savivaldybėje, Jurgita Šiugždinienė Kauno taryboje išsiėmė 13,8 tūkst. eurų išmoką, skelbia visuomenininkas Andrius Tapinas.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė sėmė kauniečių pinigus ne prasčiau už Matijošaitį. Prieš išeidama į ministeriją ji gavo 13 816 eurų“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje skelbia A. Tapinas.
Anksčiau jis teigė turintis įtarimų, jog šių pinigų „niekaip nepavyks pagrįsti, kad jie buvo išleisti su Tarybos nario veikla susijusiomis išlaidomis“.
„Jeigu pasitvirtins mano įtarimai, kad pinigai buvo pervedami be ataskaitų, gal tos ataskaitos ir jas pagrindžiantys dokumentai bus likę pas ministrę ir ji viską pateiks. Gal“, – rašė visuomenininkas.
„Bet kaip galima pagrįsti, kad per mėnesį tarybos nario veiklai tu išvažinėji, prakalbi telefonu ar nusiperki įmaučių už 800 eurų. Kiekvieną mėnesį“, – teigė jis.
Dar prieš paskelbiant konkretaus politiko pavardę, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybės narys turės atsistatydinti, jei visuomenininko, „Laisvės TV“ įkūrėjo paskelbta informacija yra tiesa.
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo keli atvejai dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla.
Teisėsauga šiuo metu jau aiškinasi aplinkybes dėl kelių savivaldybių tarybų narių išmokų. Tarp jų – Pagėgių, Šilutės, Neringos, Šiaulių, bei Kauno miesto bei rajono savivaldybės.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių tarybų nariai atlyginimo negauna, tačiau jiems atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas.
Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.
Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.
