Seimo opozicijos atstovas siūlo iš esmės apkarpyti prezidento vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos (VGT) galias ir tverti naują instituciją - Nacionalinio saugumo tarybą (NST), kuri spręstų ne karinius, bet su valstybės nacionaliniu saugumu susijusius klausimus.
"Būtų geriausia keisti Konstituciją ir vietoje VGT daryti NST, kaip yra visame pasaulyje", - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje trečiadienį dėstė liberaldemokratas Rimantas Smetona.
Tačiau suprasdamas, "kad tai yra beviltiškas dalykas", jis siūlo iš VGT kompetencijos "pašalinti tai, kas nenumatyta Konstitucijoje" ir formuoti NST.
R.Smetona ir anksčiau yra siūlęs riboti VGT galias, iš jos funkcijų pašalinant "nekarinius" klausimus.
Anot jo pateiktų įstatymo pataisų, kurioms Seimas yra pritaręs po pateikimo, VGT nebebūtų vadinama viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų, netektų įgaliojimų svarstyti ir teikti Vyriausybei Nacionalinio saugumo strategijos, nebekoordinuotų žvalgybos tarnybų veiklos ir nebeteiktų rekomendacijų dėl žvalgybos veiklos užduočių, nevertintų, ar į Lietuvą ateinantis stambus užsienio investuotojas atitinka europinius ir transatlantinius kriterijus.
Prezidentūra tokius siūlymus įvertino kaip Konstitucijoje įtvirtintos nacionalinio saugumo sistemos griovimą. Svarstoma, jog taip parlamentas bando riboti prezidento galias.
Pats R.Smetona savo iniciatyvas linkęs verrtinti kaip VGT funkcijų "išgryninimą".
"Nėra siaurinamos, varžomos prezidento galios. Kaip tik atvirkščiai, jis gauna teisinį instrumentą pagal įstatymą svarstyti nacionalinio saugumo klausimus", - įtarimus neigė parlamentaras.
NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius, neišreiškęs aiškios nuomonės apie naujos institucijos kūrimą, tarp kitko prisiminė, kad viename pastarųjų VGT posėdžių Seimui nebuvo atstovaujama.
"Turėtume atkreipti dėmesį į tokį dalyką: paskutinė VGT vyko apskritai be Seimo atstovavimo, nes Seimo pirmininko taip pat nebuvo, kuris privalo būti. Aš klausiau, kodėl nebuvo. Sako, "su manim nebuvo derinta, paskambino tik iš vakaro". Seimo pirmininkas priėmė tai kaip nesiskaitymą", - posėdyje dėstė NSGK vadovas.
Pasak jo, dar reikėtų prisiminti, kad remiantis VGT įstatymu tarybos posėdžius turi būti kviečiami NSGK pirmininkas, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas bei vidaus reikalų ministras.
"Tai aš pasakysiu, kad pirmiausia faktiškai yra kviečiami šitie du pareigūnai, o Seimas nekviečiamas. Čia ne pavardžių esmė, čia institucijos esmė. Tai jeigu kalbėti apie sprendimus, tai ne mes pradėjom tą daryti", - pareiškė A.Matulevičius.
Tuo tarpu socialliberalas Alvydas Sadeckas sakė, kad jam dviejų institucijų koegzistavimas bei R.Smetonos pataisos "atrodo nejaukiai". Pasak jo, jau geriau būtų sukurti vieną rimtą instituciją - NST.
Socialliberalui antrino ir liberalcentristas Vytautas Bogušis. Jo nuomone, nereikėtų "sugriauti VGT", nes ši institucija, kaip patariamasis organas, suvaidino didelį vaidmenį besiformuojant demokratijai ir įsisavinant nacionalinę gynybos doktriną.
Siūlymus apriboti VGT galias pirmasis dar pavasarį yra pasiūlęs konservatorius Jurgis Razma. Jo projektas dėl VGT įgaliojimų susiaurinimo atsirado po to, kai prezidentas V.Adamkus praėjusį pavasarį teikė šiai tarybai svarstyti klausimus, susijusius su įveltu į skandalą VSD.
Anksčiau ši taryba ėmėsi ir kitų su nacionaliniu saugumu susijusių reikalų - susitarimų su Rusija dėl elektros energetikos, "Mažeikių naftos" pardavimo "Williams" ir "Jukos", galimų ankstesnio prezidento Rolando Pakso neteisėtų sąsajų su prieštaringos reputacijos asmenimis bei kitų klausimų.
VGT sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras bei kariuomenės vadas. Valstybės vadovo sprendimu į posėdžius taip pat gali būti kviečiami ministrai, valstybės institucijų vadovai, jų atstovai ar kiti asmenys.
