Antradienį Seimas 96 balsais „už“ vienbalsiai pritarė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui. Dar liko vienas balsavimas, kad įstatymas būtų priimtas. Jo įsigaliojimas numatytas nuo kitų metų liepos.
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad vaiko teisių apsaugos skyriai būtų pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.
Įstatyme būtų nustatyta riba, kokio amžiaus vaikų negalima palikti be vyresniųjų priežiūros. Pagal projektą, tėvai ar atsakingi suaugusieji turėtų pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14-kos metų asmenų priežiūros.
R.Šarknickas: žengiame istorinį žingsnį
Ragindamas kolegas palaikyti įstatymo projektą Seimo narys „valstietis“ Robertas Šarknickas teigė, kad su šia redakcija Seimas „žengia kitą istorinį žingsnį „Matuko“ reformos link“.
Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra.
„Šio įstatymo projekto pagrindiniai tikslai – netoleruoti ir stabdyti bet kokį smurtą prieš vaiką ir padėti smurto ir patyčių aukoms, taip pat suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą. Tikiu, kad įstatymas padės vaikams jaustis saugesniems, taip pat padės išvengti didelių tragedijų, susijusių su pagrindinėmis vaiko vertybėmis: sveikata ar net gyvybe“, – kalbėjo R.Šarknickas.
Įstatymas su vaikais dirbančius žmones įpareigotų pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grėstų atsakomybė, išskiriami grėsmės vaikui lygiai, tarnybų veiksmai pagal kiekvieną grėsmės lygį. Taip pat įstatyme būtų nustatyti atvejo vadybos principai ir tvarka, įtvirtinama mobilių komandų veikla, skirta darbui su šeima.
Numatoma pagalba šeimai
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovas konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad Kėdainių atveju nesuveikė du dalykai: nebuvo užtikrinta nei savalaikė pagalba šeimai, nei vaiko teisių apsauga. Anot parlamentaro, naujasis įstatymas ir griežčiau vertins vaiko teisių apsaugos pažeidimus, ir įgalins ieškoti būdų padėti su problemomis susiduriančioms šeimoms.
„Šitas įstatymas užtikrina kietesnę ir kibesnę vaiko teisių apsaugą. Kėdainiuose ji nesuveikė, kaip ir neveikia didelėje dalyje Lietuvos, nes yra skirtingi standartai. Vienur leidžia truputį pamušti, kitur leidžia truputį neprižiūrėti, trečioje vietoje galbūt leidžia tėvams truputį daugiau pagerti. Dabar mes šiuo įstatymu įkuriame, gal kam nors nepatiks, lietuviškąją „Barnevernet“ , t.y. vieną tarnybą, kuri labai principingai ir labai kietai vertins vaiko teisių apsaugą“, – kalbėjo M.Majauskas.
Tuo tarpu jo frakcijos kolega Rimantas Jonas Dagys teigė, kad „šitas įstatymas, nors kolega ir pakrikštijo „Barnevernet“, jis nieko bendro su „Barnevernet“ neturi“.
„Noriu aiškiai pasakyti, nes „Barnevernet“ principas yra tas, kad vaikas yra valstybės nuosavybė, o čia – šeimos dalis. Šitą dalyką visi mes supratome ir tą dalyką pataisėme. Atsiranda tam tikras centralizavimas ir ypač pagalbos srityje šeimai norint išsaugoti vaiką šeimoje. Tai yra psichologo pagalba ir kiti dalykai, kurių iki šiol nebuvo, atsakomybės prisiėmimas ir vieningos sistemos kūrimas“, – sakė R.J.Dagys.
Konservatorius tvirtino, kad svarstomas pakoreguotas variantas numato balansą tarp būtinybės apsaugoti vaiką ir suprasti, kad „jo atėmimas iš šeimos irgi yra neišvengiamas blogis ir gali būti taikomas tiktai kraštutinėmis priemonėmis“, o vaikas yra šeimos dalis.
Paėmus vaiką – per tris dienas į teismą
Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, turėtų skubiai laikinai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvienu atveju turėtų įvertinti, ar įmanoma vaiko interesus apsaugoti šeimoje, suteikiant šeimai atitinkamą pagalbą – socialines paslaugas, psichologinę pagalbą ir kt.
Įstatymas nustatytų, kad vaikas nuo šeimos galėtų būti atskiriamas tik teismo sprendimu. Jei tarnybos konstatuotų, kad vaiko interesų šeimoje neįmanoma užtikrinti net ir teikiant socialinę pagalbą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo vaiko paėmimo turėtų kreiptis į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą. Prioritetas būtų teikiamas vaiko apgyvendinimui pas giminaičius, tuomet šeimynoje ar pas budinčius globėjus.
Įstatymas nustatytų taisykles, kaip tarnybos turi reaguoti, gavusios pranešimą apie galimai pažeistas vaiko teises. Gavusi pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos tarnyba šį pranešimą turėtų patikrinti tą pačią dieną. Pranešimai apie kitus vaiko teisių pažeidimus turėtų būti patikrinti per tris dienas.
