Seimo Žmogaus teisių komitetas ketina teikti Seimui Operatyvinės veiklos įstatymo pataisą, kuri įpareigotų pareigūnus raštiškai informuoti tuos žmones, kurie buvo sekami.
„Siūlome įtvirtinti privalomą normą, kad prokuratūra po baigiamojo pasiklausymo, jeigu šita medžiaga nenueina į teismą, žmogui atsiųstų raštišką pranešimą apie tai, kokiu pagrindu ir kiek laiko jis buvo persekiojamas. Šiuo metu yra galimybė nusiųsti tokį pranešimą, tačiau prokurorai sako, kad jie nesiunčia, nes tai kainuoja. Mes siūlysime pataisą, kad visiems žmonėms, kurie buvo persekiojami, būtų nusiųsti tokie raštai. Tada žmogus turės teisę gintis, pirmiausia susipažinti su visa medžiaga, tai yra, pagal Asmens duomenų įstatymą galės susipažinti, kas apie jį buvo surinkta. Jeigu jis mato, kad neteisėtai ir galimai buvo pažeistos jo teisės, jis galės eiti į teismą. Prokurorai sako, kad tai bus sudėtingos bylos, jeigu žmonės pradės gintis, bet mes matome tai kaip saugiklį“, – trečiadienį žurnalistams po komiteto posėdžio sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulikas.
Dalyvaujant atsakingiems pareigūnams šis komitetas svarstė Europos Komisijos ataskaitą dėl Duomenų saugojimo direktyvos taikymo.
V. Simulikas mano, kad jeigu žmogus bus privalomai informuojamas apie jo vykusį sekimą, pasiklausymo gali sumažėti. „Kiekvienas pareigūnas prieš kreipdamasis į teismą arba duodamas leidimą turės omenyje, kad žmogus galės save ginti, nes, pavyzdžiui, už pusės metų ar po metų jis gaus informaciją apie tai, kad jis buvo persekiojamas“, – sakė V. Simulikas.
Parlamentaras tikisi, kad Seimas pritars tokiai įstatymo pataisai.
Kalbėdamas apie sekimą jis sakė, kad Žmogaus teisių komitetas mato „galimybę pažeisti žmogaus teises privačioje erdvėje ir konstitucinės normos pažeidimą – tai yra žmogaus privataus gyvenimo paviešinimas naudojant valstybinius instrumentus“.
„Komitetas nori žinoti tikslų skaičių, nes šiuo atveju tarnybos sako, kad tokių skaičių neteikia. Todėl mes įpareigojome vieną iš komiteto narių – Mantą Varašką gauti visą statistiką, visas lenteles. Tada tos tarnybos, kurios davė leidimus arba paklausimus dėl pasiklausymo ar telefonu, ar internetu, bus kviečiamos, bus šnekamasi, komitetas tikrai šito klausimo nepaliks, mes norėsime žinoti tikslų skaičių“, – sakė V. Simulikas.
Jo duomenimis, teismai beveik automatiškai tvirtina leidimus pasiklausyti vieną ar kitą abonentą. „Aišku, labai gaila, bet naujos Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos leis be teismo pasiklausyti prokurorui nusprendus“, – sakė V. Simulikas.
Jis tikisi, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašys šitų Operatyvinės veiklos įstatymo pataisų.
Pastaruoju metu viešai pasirodė Europos Komisijos informacija, kad 2008 metais teisėsauga 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo.
„Žinant tai, kaip teismuose tai lengvai dalinama ir kiek yra stengiamasi pasiklausyti, mes darome prielaidą, kad tai yra daugmaž teisingi skaičiai“, – sakė V. Simulikas.
Seimo Žmogaus teisių komitetas, anot jo, ketina parengti rezoliucijos projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar Europos duomenų saugojimo direktyva nepažeidžia Konstitucijos.
Europos duomenų saugojimo direktyva ES narėms nustatytas reikalavimas nuo 2007–2009 m. įpareigoti elektroninių ryšių operatorius saugoti srauto ir vietos nustatymo duomenis nuo šešių mėnesių iki dvejų metų sunkių nusikaltimų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslu. Direktyva taikoma fiksuotai ir mobiliajai telefonijai, interneto prieigai, elektroniniam paštui.
A. Kunčinas: didžiausią pavojų kelia privačių sekimo tarnybų pasiklausymas
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas mano, kad dabartiniu metu didžiausią pavojų kelia ne specialiųjų tarnybų, o privačių sekimo tarnybų pasiklausymas. Tačiau, anot jo, tai yra tik įtarimas, konkrečių duomenų jis neturįs.
„Čia panašiai kaip su vaizdo stebėjimo aparatūra – tiek atpigo, kad pasiklausyti vieną ar kitą telefoninį pokalbį yra pigiau turint vieną ar kitą aparatėlį, o ne oficialiai gavus leidimą“, – žurnalistams sakė A. Kunčinas po trečiadienį vykusio Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio.
Jame buvo svarstoma Europos Komisijos ataskaita dėl Duomenų saugojimo direktyvos taikymo.
Pastaruoju metu viešai pasirodė Europos Komisijos informacija, kad 2008 metais teisėsauga 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo.
„Problema ta, kad Lietuva pateikė informaciją apie tai, kiek buvo užklausų, tačiau visiškai buvo neanalizuota, apie kiek žmonių gauta užklausų. Galima tiek užklausų gauti apie 50 žmonių, galima – apie 1 tūkstantį. Skirtingos valstybės skirtingai traktuoja ir skirtingai supranta tas užklausas. Vieni pateikė apie tai, kiek piliečių buvo domėtasi, kiti apie tai, kiek buvo užklausų. Išryškėjo ir tai, kad Lietuvos situacija yra ypatinga tuo, kad čia yra labai plačiai paplitusios išankstinio apmokėjimo kortelės“, – sakė A. Kunčinas.
Paklaustas apie tai, kodėl Lietuva pateikė duomenis apie 2008 metus, kai direktyva pas mus buvo perkelta 2009 m., A. Kunčinas tai pavadino detektyvu.
„Čia apskritai yra detektyvas. Mes tikrai neteikėme niekam duomenų apie 2008 metus (...). Tikrai niekas negalėjo pateikti tokių duomenų, kadangi Vyriausybės nutarimu mes buvome paskirti ta kompetentinga institucija, ir tik tokie duomenys galėjo būti priimti. Kažkodėl EK netinkamai papuolė kažkokie skaičiai“, – sakė A. Kunčinas.
Norint išsiaiškinti, iš kur tie skaičiai, kurie yra Lietuvai priskirti, A. Kunčinas sakė pasiteiravęs Europos Komisijos. „Mes parašėme raštą Europos Komisijai ir laukiame atsakymų“, – teigė A. Kunčinas.
Anot jo, problema ta, kad EK pati neaiškiai suformulavo tai, ko jie nori, dėl to šalys skirtingai suprato. „Įsivaizduokime, jeigu 10 kūdrų savininkų užklaustų, kokie plėšrūnai gyvena jūsų kūdrose, tai vieni tirtų žuvis, kiti – galbūt vabalus, kiti – bakterijas, ir atsakymai būtų ganėtinai skirtingi. Kas tirtų bakterijas, tas skaičius būtų labai didžiulis, o kas lydekas – tas skaičius mažesnis būtų. Tai čia šiek tiek panaši situacija. Todėl prieita prie išvados, kad reikalinga parengti vieningą metodiką visoms žinyboms, specialiosioms tarnyboms šitai statistikai rinkti“, – teigė A. Kunčinas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius mano, kad svarbu aiškiai atskirti bendrą užklausų kiekį ir tą kiekį, kuris skirtas sunkiems ir ypač sunkiems nusikaltimams.
NSGK reikalaus efektyvios operatyvinės veiklos vidaus kontrolės
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sako, kad teisėsaugos institucijos privalo užtikrinti efektyvią operatyvinės veiklos vidaus kontrolę ir tikslių duomenų teikimą.
„Politikai negali nereaguoti į piliečių nuogąstavimus dėl vykdomos operatyvinės veiklos teisėtumo kontrolės trūkumų. Už tai atsakingi ir teismai, ir teisėsaugos institucijos, ir politikai. Komitetas turės ne tik gauti visą informaciją apie duomenų apie privatų asmens gyvenimą teikimą teisėsaugos institucijoms, bet ir reikalaus institucijų vadovų ir operatyvinę veiklą kontroliuojančių pareigūnų atsakomybės. Institucijų vadovai vidinę operatyvinės veiklos kontrolę turės užtikrinti gerokai aukštesniu lygiu“, – sakė A. Anušauskas po NSGK posėdžio.
Trečiadienį NSGK apsvarstė telefono ir interneto vartotojus nustatančių duomenų, teikiamų teisėsaugos institucijoms nusikaltimų tyrimo tikslais, klausimą su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Valstybės saugumo departamento atstovais.
Posėdžio metu paaiškėjo, kad Europos Komisijai teikiami duomenys ne tik dubliuojasi (mažiausiai keturis kartus), bet ir daugiausia susiję su išankstinio mokėjimo kortelėmis besinaudojančių asmenų identifikavimu tiriant nusikaltimus – tokie kreipimaisi sudaro iki 70 proc. visų Lietuvos kriminalinės policijos biuro teiktų paklausimų.
NSGK nutarė siūlyti Vyriausybei spręsti klausimą, kad teisėsaugos institucijos kreipimusis į operatorius apskaičiuotų taikydamos vienodą metodiką, o informacija Europos Komisijai būtų teikiama tik tokia, kokios reikalauja Duomenų saugojimo direktyva.
Posėdyje buvo pabrėžta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija toliau turi užtikrinti visų duomenų kaupimo kontrolę duomenis teikiančiose įmonėse.
V. Žiemelis: viliamės, kad Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos neįsigalios
Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis tikisi, kad Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos, praplečiančios slaptų duomenų rinkimo galimybę, neįsigalios.
Pasak jo, naujosios Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos numato, kad atskirais atvejais slaptą duomenų rinkimą galima vykdyti ir be teisėjo sankcijos.
„Čia galima įžvelgti šalies Konstitucijos pažeidimus. Tai pataisos, kurios faktiškai išplečia tokių duomenų sankcionavimo subjektų ratą – numato, kad dėl sankcionavimo į teisėjus galės kreiptis beveik visi prokurorai ir sankcionuoti galės visi teisėjai. Iki šiol šis subjektų ratas buvo palyginti nedidelis – generalinis prokuroras, jo pavaduotojas, apygardų vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai, apygardų teismų pirmininkai bei baudžiamųjų skyrių pirmininkai. Išreikšdami didžiulį susirūpinimą dėl susiklosčiusios situacijos, viliamės, kad 2011 m. gegužės 12 d. Seimo priimtas Operatyvinės veiklos projektas neįsigalios“, – tikisi Krikščionių partijos frakcijos seniūnas V. Žiemelis.
Jo nuomone, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko išsakyti teiginiai, kad Lietuvoje nėra jokio masiško slaptų piliečių duomenų rinkimo, vertintini kaip neatitinkantys tikrovės.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl mūsų valstybės pareigūnai rinko slaptą informaciją apie privatų gyvenimą neretai keliasdešimt kartų dažniau nei kitos ES valstybės. Sveikintume A. Anušausko veiksmus, jeigu visuomenė būtų informuota apie tai, kokių priemonių buvo imtasi tam, kad būtų išaiškinti ir nubausti visi žurnalistų sekimo organizatoriai ir vykdytojai. Taip pat jei būtų atsakyta į klausimą, dėl kokių nusikalstamų veikų padarymo jie buvo sekami, klausomasi jų telefoninių pokalbių“, – sako V. Žiemelis.
Politikas taip pat primena galiojantį konstitucinį žmogaus nekaltumo prezumpcijos principą, Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
