Seimas antradienį atidėjo balsavimą dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto.
(Papildyta 10.30) Seimas, antradienio plenariniame posėdyje ketinęs balsuoti dėl likusių Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto straipsnių, išbraukė šį klausimą iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Toks sprendimas antradienį derinant darbotvarkę priimtas bendru sutarimu.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė parlamentarus informavo, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas seniūnų sueigoje.
„Balsas.lt“ pirmieji pastebėjo ir rašė, kad kai kurie priimti šio įstatymo projekto straipsniai prieštarauja vienas kitam ir dėl to grupė Seimo narių kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Seimo nariai, anksčiau pritarę embrionų šaldymui, birželio 23 d. posėdyje pritarė 10 straipsnio pataisai, kuri leidžia sukurti tik tiek embrionų, kiek vienu metu gali būti perkeliama į moters gimdą arba kiaušintakius, tačiau ne daugiau kaip tris.
Tuo metu anksčiau priimtame 7-ame straipsnyje teigiama, kad ,,šeima pati nusprendžia, kiek apvaisintų ląstelių galima užšaldyti, ir kaip elgtis, kai dalį apvaisintų ląstelių perkėlus į moters organizmą, jų lieka“.
„Ieškosim, kaip teisėtu keliu rasti teisingą sprendimą, nes esame absoliučiai įvaryti į kampą“, – „Balsas.lt“ po praėjusio ketvirtadienio posėdžio sakė parlamentarė A. Zuokienė, viena iš kreipimosi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iniciatorių.
(Papildyta 10.05) Grupė parlamentarų, nepritariančių kai kurioms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto nuostatoms, surengė spaudos konferenciją. Seimo nariai dėstė argumentus, kodėl įstatymo projektą būtina tobulinti.
Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė pabrėžė, kad jie pasisako prie tuos parlamentarus, kurie atmetė liberalųjų įstatymo projektą.
„Mes pasisakome prieš politikų neišprusimą kurpiant pagalbinio apvaisinimo įstatymą, prieš jų ir bažnytininkų veidmainystę deklaruojant rūpestį šeima ir prasta Lietuvos demografine sutuacija, o tikrovėje siekiančius suvaržyti ir pažeisti žmogaus teisę į asmeninį gyvenimą, teisę susilaukti vaikų pasitelkiant pažangius mokslo metodus, – sakė A. M. Pavilionienė. – Kai politikai ir ideologai, neturintys medicininio išsilavinimo, bando nulemti žmogaus likimą, sugriauti visavertį žmogaus ir šeimos gyvenimą, jie pažeidžia žmogaus teises ir laisves, teisėtus nevaisingų asmenų lūkesčius patirti motinystės ir tėvystės džiaugsmą“.
Parlamentarė Vida Marija Čigriejienė pasakojo, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas numato tokias medicinines procedūras, kurios šiuo metu pasaulyje vis dar yra vadinamos eksperimentinėmis.
„Ateityje, manau, tikrai šaldysime kiaušialąstes, o ne embrionus“, – sakė medikė. Bet kol kas esą anksti kalbėti apie apie iki galo neištobulintos procedūros naudojimą.
Gydytojos netenkina tai, kad įstatymo propjekte nebelieka galimybės vienu metu sukurti daugiau embrionų, nei vienu metu įkeliama į moters organizmą.Ji aiškino, kad poreikis sukurti daugiau emobrionų ir panaudoti juos ateityje, jeigu pirmasis bandymas pastoti nepavyktų, susijęs su siekiu sumažinti riziką moters sveikatai.
„Vaistai, skatinantys organizmą subrandinti daugiau kiaušialąsčių, turi pašalinį poveikį, kuris kartais gali kelti pavojų moters sveikatai ir net gyvybei“, – pabrėžė V. M. Čigrėjienė.
„Kas man gali paneigti, kad farmacinės įmonės neturės iš to naudos, jeigu kiekvieną kartą, kai moteris bandys pastoti, reikės naudoti vaistus, nes mes neturėsim atsarginių embrionų? Brangiausiai kainuojanti procedūra ir yra hormoninis kiaušialąsčių brandinimas“, – kalbėjo ilgametę akušerės-ginekologės darbo patirtį turinti parlamentarė.
V. M. Čigrėjienės teigimu, šiuo metu priimamo įstatymo nuostatos palyginti su kai kuriose kitose šalyse galiojančiomis ir taip yra gana griežtos – pavyzdžiui, pas mus draudžiama lytinių ląstelių donorystė.
Savo argumentus dėstė ir A. Zuokienė, o O. Valiukevičiūtė pasakojo, kaip nevaisingumo problemas viena parlamentarei artima pora sprendė Kanadoje.
A. Čaplikas išreiškė nuomonę, kad dalis parlamentarų, remiančių konservatyvias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto nuostatas, kurioms Seimas pritarė praėjusį ketvirtadienį, balsuoja pagal „politines frakcijų komandas“.
Jis sakė, kad visame pasaulyje liberalusis variantas „sugyvena su bažnyčia, tik Lietuvoje kažkodėl ne“.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Vaisingumo asociacijos atstovė Rūta Vyšniauskaitė akcentavo, kad pasaulinėje praktikoje kiaušialąsčių šaldymas, kaip eksperimentinis metodas, nerekomenduojamas kasdienėje praktikoje, o Lietuvoje iki šiol iš viso netaikomas, „todėl kaip vienintelė alternatyva negali būti siūlomas“.
„Embrionų šaldymas suteikia poroms ne tik galimybę poroms šias ląsteles panaudoti ateityje, jeigu procedūra nepasisekė, bet ir norint susilaukti antro ar trečio vaikelio“, – sakė ji.
Spaudos konferencijoje dalyvavę Seimo nariai taip pat atkreipė dėmesį, kad priėmus tokį pagalbinio apvaisinimo įstatymą, daugybė Lietuvos šeimų būtų pasmerktos „medicininiam turizmui“.
Šiuo dokumentu siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, pagalbinio apvaisinimo būdu gimusio vaiko teises.
Praėjusią savaitę parlamentarai jau priėmė dalį šio įstatymo straipsnių.
Posėdyje priėmimo metu priimtomis pataisomis nuspręsta projekte įtvirtinti nuostatą, kad būtų leidžiama sukurti tik tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius, tačiau sukurtų ir perkeliamų embrionų skaičius negalėtų viršyti 3. Kai dėl moters sveikatos būklės būtų neįmanoma sukurtų embrionų perkelti į gimdą ar kiaušintakius ir būtų tai patvirtinanti medicininė pažyma, sukurti embrionai galėtų būti laikomi lytinių ląstelių banke tol, kol moters sveikatos būklė leis juos perkelti į gimdą ar kiaušintakius. Kol sukurti embrionai būtų saugomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negalėtų būti kuriami.
Lytinės ląstelės, pagal projektą, taip pat galėtų būti laikomos lytinių ląstelių banke, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Jos galėtų būti naudojamos tik pačių sutuoktinių ar sugyventinių pagalbiniam apvaisinimui.
Pagal įstatymo projektą pagalbinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės.
Pagalbinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro, su kuriuo jo nesieja santuokos ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, ląsteles ir embriono donorystė būtų draudžiama.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti du pagalbinio apvaisinimo būdus: in vivo (moters kūne) ir in vitro (ne moters kūne). Pagal projektą pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik pilnametei, veiksniai, sudariusiai santuoką ar įstatymų nustatyta tvarka įregistravusiai savo partnerystę ir ne vyresnei kaip 45 metų moteriai, kai ji ir jos pilnametis veiksnus sutuoktinis ar sugyventinis pateikia asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą liudijančius dokumentus.
Įstatymo projekte taip pat numatoma įtvirtinti pagalbinio apvaisinimo paslaugų finansavimą.
