čaplikas

Kai valdžios vyrų pasiteiraujame, kaip jie vertina emigraciją ir kokių priemonių ketina imtis, sulaukiame vienodų atsakymų, nesvarbu, ar prieš mus sėdėtų socialdemokratas, ar konservatorius, ar liberalas, ar jau ne vieną partiją išbandęs politikas. Paprastai jie kalba apie kažkokias emigrantų grąžinimo į tėvynę programas, specialiai jiems skirtinas darbo vietas, kad tik daugiau paklydusių avelių būtų grąžinta į gardą. Tačiau daug rečiau politikai galvoja, kaip išsaugoti likusias aveles.

Liberalų ir Centro Sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas mano, kad geriausia nieko nekeisti, jei tik įmanoma nekeisti. Pasak jo, Lietuvos kionservatoriai yra radikalesni, negu liberalai.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas agituoja liberalus vienytis prieš „populistinį bloką“. Apeliuoja į Liberalų Sąjūdį Trijų opozicinių partijų (socialdemokratų, „tvarkiečių“ ir „darbiečių“) deklaruotus ketinimus naujos kadencijos Seime sudaryti valdančiąją koaliciją, LiCS pirmininkas Algis Čaplikas vertina kaip paskatinimą liberalioms partijoms nebesivadovauti ambicijomis, o, realiai įvertinus situaciją, vienytis.

Tokie valstybiniai projektai kaip Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba turi būti traktuojami kaip visos šalies projektai, o ne priskiriami kokiai nors vienai partijai, įsitikinęs Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas. „Kol mes valstybei svarbius projektus “partizuosime„, tol ir gyvensime tokiame mėšle, kokiame gyvename dabar (...). Socialdemokratai nusprendė padaryti LEO LT, tada vieni sugriovė LEO LT, o socialdemokratų motyvas bus sugriauti “Hitachi„? Aš nenoriu taip mąstyti.

Parlamentarų grupės siūlymą sudaryti Seimo laikinąją komisiją, kuri tirtų šių metų kovo 22 dienos Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimo vykdymo Garliavoje aplinkybes, Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas vadina tuščiu politikavimu.

Prieš kelias dienas į „Valstiečių laikraščio“ redakciją užsuko pagarbaus amžiaus moteris ir papasakojo, kaip pastaraisiais metais sukčiai nuolat išbando jos budrumą. Štai prieš savaitę nedidelėje turgaus krautuvėlėje pardavėja laputė iš senolės norėjo nugvelbti penkis litus. Tai daug, nes senutės pensija nedidelė. Senutė pastebėjo, kad pardavėja elgėsi gudriai: paduoda prekę, suberia į delną grąžą ir iš karto kreipiasi į kitą pirkėją, o tu, močiute, netrukdyk, greičiau pasitrauk nuo prekystalio.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, matydama įtampą koalicijoje, ėmėsi ryžtingų veiksmų ir sukvietė visus skandalo dalyvius į prezidentūrą. Čia atvyko premjeras Andrius Kubilius, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas. Čia buvo priimti keli svarbūs sprendimai. Vidaus reikalų ministras, dėl kurio kilo įtampa koalicijoje, pagaliau ryžosi atsistatydinti.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas gavo pasiūlymą likti dirbti LR Vyriausybėje ir nebeketina balotiruotis į Seimą Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) sąraše. „Kultūros ministras, ketinęs balotiruotis į artimiausius Seimo rinkimus, pirmadienį pareiškė nebeketinantis kelti savo kandidatūros. Anksčiau Arūnas Gelūnas ketino kelti savo kandidatūrą Kauno miesto Centro vienmandatėje rinkimų apygardoje Liberalų ir centro sąjungos sąraše“, – pranešė ministro atstovė spaudai Vaiva Gogelienė.

Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus sprendimas prašyti prezidentės Dalios Grybauskaitės atstatydinti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį reiškia, kad šalies vadovei teks rinktis, tačiau gali būti, jog dėl rezultato jau susitarta.

LiCS pirmininkas Algis Čaplikas tvirtina, kad Antikorupcijos komisijos išvados neturės įtakos partijos pozicijai dėl ministro R. Palaičio.„Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad su banko „Snoras“ griūtimi susijusius finansinius nusikaltimus turi tirti teisėsauga. Galutinį sprendimą turi priimti teismas – ne politikai“, – tvirtina A. Čaplikas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba sako, kad šalies vadovė esą yra išsakiusi poziciją dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rėmėjų. Mandagiai pasiuntė „Dėkojame Jums už klausimą. Prezidentės pozicija šia tema išsakyta ir daugiau komentarų Prezidentūra neteikia“, – maloniai ir mandagiai, pusdienį palaukusi parašė spaudos tarnyba ir nepamiršo palinkėti geros dienos.

Seimas „palaimino“ liberalcentristų lyderio, Seimo vicepirmininko Algio Čapliko siūlymą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių vykdomiems pirkimams netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Antradienį po pateikimo už tokį Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 6 parlamentarai. A. Čapliko nuomone, viešiesiems pirkimams taikomi terminai yra nesuderinami su politinės kampanijos terminais.

Tai, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) nėra visiškai atribojamas nuo politikos – jokia paslaptis. Vienas iš buvusių VSD vadovų Povilas Malakauskas, premjerui Andriui Kubiliui pateikinėjęs „žurnalistų-vanagų“, su kuriais esą geriau nebendrauti, sąrašus, mėgo postringauti apie politinės ir žvalgybinės bendruomenių santykius. Žvalgai nevengia ir atvirai tapti politikais, nors yra buvę ir atvirkščiai.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcija teigia pritarsianti koalicijos partnerių konservatorių siūlymui 100 proc. senatvės pensijų atstatymui su sąlyga, kad bus atstatytos ir išmokos neįgaliesiems. Senatvės pensijos, jeigu jos didesnės nei 650 litų, dvejus metus buvo vidutiniškai sumažintos 5 proc., valstybinės pensijos – 10 proc., našlių pensijos – 5 proc.

Netiesa, kad Lietuva dar neišlipo iš krizės duobės. Pavyzdžiui, merų ir jų pagalbininkų atlyginimai ėmė augti kaip ant mielių. Tiesa, valdininkų veidai dar susiraukę. Na, padidėjo kai kurių merų atlyginimai 200–500 litų, merai ir administracijos vadovai į rankas gauna iki 8 tūkst. litų, tačiau mažesnių rajonų vadovai tegauna apie 4 tūkst. Argi tai pinigai? Taip savo atlyginimo padidėjimą apibūdino senatvės pensijos mero kėdėje sulaukęs ukmergiškis Algirdas Kopūstas. Ne atlyginimas, o ašaros.

Kitų metų valstybės biudžeto projektą valdantieji gina, kaip rimtą ir subalansuotą, o opozicija jį vadina rinkiminiu arba net parašytu „pasižiūrėjus į lubas“. Apie tai - vaizdo konferencija. Valdančiosios Liberalų ir Centro Sąjungos lyderis Algis Čaplikas teigia, kad pateiktas biudžetas yra ne rinkiminis, o realus. Anot jo, egzistuoja ir planas „B“ , ir planas „C“, jei jo prireiktų įsisiautėjant naujai pasaulio ekonominei recesijai.

Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos pirmininkai pasirašys politinę deklaraciją dėl partijų susijungimo. Tai įvyks jau šį ketvirtadienį, Seime, II rūmų spaudos konferencijų salėje. Tą pat dieną bus pateiktas prašymas Seimo sekretoriatui dėl Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos pavadinimo pakeitimo. Jungtinė frakcija taps Liberalų ir centro sąjungos frakcija.

Paskutinieji pranešimai apie Kristinos Brazauskienės, Vytauto Šustausko bei Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) planus nelabai kuo papildys politinį meniu, – mano politologai. Aiškumai ir neaiškumai Didžiųjų partijų lyderių sąrašas lyg ir aiškus – 2012 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose dominuos įprasti veidai. Atsitiktiniams naujadarams politologai prognozuoja ribotas galimybes.

Seimas antradienį atidėjo balsavimą dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto. (Papildyta 10.30) Seimas, antradienio plenariniame posėdyje ketinęs balsuoti dėl likusių Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto straipsnių, išbraukė šį klausimą iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Toks sprendimas antradienį derinant darbotvarkę priimtas bendru sutarimu. Seimo pirmininkė Irena Degutienė parlamentarus informavo, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas seniūnų sueigoje. „Balsas.

Su „A. Zuoko ir Vilniaus“ koalicija, kuri esą buvo nepartinė, sostinės meru tapęs A. Zuokas sekmadienį paskelbė ketinąs kurti naują politinę jėgą, kuri esą „vienys centro dešinės pakraipos politikus, kuriems bus nesvetima atsakingo liberalizmo idėja ir krikščioniškosios vertybės“. „Džiaugiuosi, kad visuomeniniai judėjimai ir sąrašai pagaliau tampa partijomis ir rinkėjus liaujamasi klaidinti.

Politinių partijų suvažiavimuose pamažu ryškėja iškabos ir „politiniai garvežiai“ – visa tai turi vilioti piliečius 2012-ųjų Seimo rinkimuose. Vis dėlto politinis meniu didelių naujovių nežada. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Premjeras A. Kubilius su savo „antireitingais“ vėl įkalbinės tautą, o I. Degutienei pilstys šampaną (ELTA nutor.

Šeštadienį Vilniuje vykusiame suvažiavime Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) rinko partijos pirmininką. Vieninteliu kandidatu, kitiems atsisakius, likęs Algis Čaplikas nesunkiai laimėjo. Už jo kandidatūrą pasisakė 549 kandidatai, prieš buvo tik 17. Dar 27 biuleteniai buvo sugadinti. (Papildyta 15,25) Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) pirmininku šeštadienį išrinktas Seimo narys Algis Čaplikas, kuris neturėjo varžovų. Politikas portalui „Balsas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė turės dar vieną pavaduotoją. Ketvirtadienį per slaptą balsavimą juo išrinktas Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Už šią Seimo pirmininkės pasiūlytą kandidatūrą balsavo 71 Seimo narys, 39 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė, 8 rasti biuleteniai yra negaliojantys. „A. Čapliką visi pažįstame ne pirmus metus.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė Seimui jos pavaduotoju išrinkti Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūną Algį Čapliką. „A. Čapliką visi pažįstame ne pirmus metus. Jis yra patyręs politikas, aktyvus visose srityse, niekada nestokojantis iniciatyvų, geras kolega, turintis daug organizacinių sugebėjimų", –iš Seimo tribūnos sakė I. Degutienė.

16.00 val. Seimo etikos ir procedūrų komisija pripažino Joną Šimėną pažeidus Seimo statutą. Seimo etikos ir procedūrų komisija šiandien svarstė, ar Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Jonas Šimėnas neklastojo įstatymo projekto. Pats Tėvynės Sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantis parlamentaras sako, kad tai tebuvo techninė klaida, bet oponentai tuo abejoja. Minėto įstatymo 13 str.

Bedarbiai išvažiuoja ištisais kaimais, moksleiviai – klasėmis. Gyventi čia bloga, nesaugu ir nemalonu. Lietuvos jau nebėra. Šiuos žodžius iš žmonių, žurnalistų, politikų girdžiu daugiau nei dešimt metų. Antai tūlas profesorius ir garbus ekonomistas prieš 12 metų man pasakė, kad iš Lietuvos emigravo apie pusę milijono žmonių. Nuo tada maždaug kas dvejus metus kas nors pabaugina, kad emigravo dar pusė milijono. Sudėjus išeitų, kad iš Lietuvos per dešimtmetį išdūmė trys milijonai gyventojų.

Atlikusi Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos finansinį auditą Valstybės kontrolė rado begalę pažeidimų, liudijančių, kaip nusikalstamai aplaidžiai valdomas valstybės turtas. Vakar Valstybės kontrolė paskelbė SAM atlikto finansinio audito ataskaitą.