Vieno balso persvara Seimas atmetė opozicijos parengtą rezoliuciją, siūliusią nepritarti praėjusiųjų metų vyriausybės veiklos ataskaitai. Svarstant dokumentą, buvo parengti net tryss rezoliucijos variantai. Opozicijos lyderio Vytauto Gapšio, Krikščionių partijos (KP) bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TTP) rezoliucijos siūlė išreikšti nepritarimą A. Kubiliaus vyriausybės darbui.
Siūlė nepritarti
Opozicijos teigimu, ministrų kabineto ataskaitoje reali padėtis svarbiausiose valstybės gyvenimo srityse pateikiama neobjektyviai, rezultatų vertinimai – paviršutiniški ir stokojama pasiūlymų, kaip spręsti pagrindines problemas: didėjantį nedarbą ir emigraciją, stringančią daugiabučių renovaciją nei žlugusius energetikos projektus.
Anksčiau apžvalgininkų kritikuotos ir nebūtų nuopelnų rinkiniu pavadintos ministrų kabineto ataskaitos svarstymai ir vertinimai buvo įstrigę, kai ministrai nesiteikė atvykti į kai kuriuos Seimo komitetų posėdžius.
Parlamento komitetai iškart po Velykų Seimo plenariniam posėdžiui turėjo pateikti savo išvadas dėl Vyriausybės ataskaitos, tačiau, nesulaukus visų komitetų nuomonės, buvo apsispręsta pastariesiems suteikti daugiau laiko.
Vertina neigiamai
Anksčiau trys komitetai nepritarė Vyriausybės ataskaitai, o opozicija priekaištavo dėl nemažėjančio nedarbo, didėjančios emigracijos ir kylančių kainų.
„Metai prabėgo, bet esminių pakeitimų Vyriausybė nepasiūlė“, - sakė opozicijos vardu kalbėjęs Darbo partijos (DP) narys Vytautas Gapšys. Jis pasidžiaugė, kad Vyriausybė atsižvelgia į kai kuriuos opozicijos siūlymus, ypač – dėl daugiabučių renovacijos, sėkmingai įvykdė apskričių reformą ir išsaugojo galimybes skolintis.
Vėliau V. Gapšys pažėrė kritikos dėl dvigubai išaugusios valstybės skolos. „Šiandien turime konstatuoti, kad didžioji skolos dalis buvo pravalgyta. Vyriausybė nesugebėjo prisidėti prie užimtumo didinimo, nors tai buvo pagrindinis 2010 metų tikslas. Nesėkmėmis pažymėtas ir energetikos sektorius“, - vardijo V. Gapšys.
Jo tvirtinimu, Vyriausybės programa nepasiteisino, neatitinka realijų ir lūkesčių, todėl ji turėtų būtų kuo skubiau atšaukta ir peržiūrėta.
Socialdemokratas Algirdas Butkevičius kritikavo Europos Sąjungos paramos įsisavinimą ir įspėjo, kad ekonomikos atsigavimas neįmanomas be smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas. „Paskutinė kliūtis yra biurokratizmas“, - kalbėjo A. Butkevičius pasigesdamas į rezultatus orientuotos valdininkų veiklos.
„Tvarkos ir teisingumo“ (TTP) frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis ragino nesigręžioti atgal, o žiūrėti į priekį, kad piliečių ir valstybės gerovės augimas būtų pagrindiniu siekiu. „Išskyrus keletą punktų, šią ataskaitą galimą įvardinti keletu žodžių – kas pakels katinui uodegą, jeigu ne jis pats. Tik pakėlus tą uodegą, vaizdas ten – nekoks“, - šmaikštavo V. Mazuronis ir žadėjo pateikti pasiūlymus mokesčių sistemos pertvarkai.
Jis be kita ko siūlė pasitvirtinti naują energetikos strategiją. „Mes pramiegojome laiką, praleidome šansą ir nepastatysime atominės elektrinės“, - sakė „tvarkietis“, o didėjančią emigraciją pavadino grėsme valstybei ir apkaltino Vyriausybę trypčiojant vietoje.
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis taip pat piktinosi išaugusia valstybės skola ir vylėsi, kad iš kritikos Vyriausybė pasisems patirties bei frakcijos vardu žadėjo nepritarti atskaitai. „Šiandien akivaizdu, kad šiai Vyriausybei Tarptautinio valiutos fondo priežiūra buvo būtina, kad jis prižiūrėtų ir spaustų vykdyti struktūrines reformas ir būtų galima skolintis už mažesnes palūkanas“, - kalbėjo V. Žiemelis.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Konstantas Ramelis teigė, kad ataskaitai pritarti negalima, nes Vyriausybė neatliko daug svarbių namų darbų. „Toliau kalbų nenueita“, - konstatavo K. Ramelis.
Kviečia diskutuoti
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu pasisakęs Jurgis Razma gyurė atsigaunantį eksportą, gerėjančias skolinimosi galimybes. Kalbėdamas apie naujos atominės elektrinės statybą, J. Razma nestokojo optimizmo ir siūlė plaukti birželio mėnesio, kai, pasak konservatoriaus, turėtų paaiškėti geresni rezultatai.
Valdantieji kritikavo buvusią socialdemokratų valdžią, ir jos „tragišką palikimą“. „Mes nesiūlome kokios nors rezoliucijos“, - sakė J. Razma, siūlydamas tiesiog ramiai padiskutuoti apie Vyriausybės veiklą.
Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėjęs Kęstutis Glaveckas taip pat siūlė susitelkti ties ateities darbais. „2010 metai buvo ekonominės depresijos tęsinys“, - lygino K. Glaveckas, atkreipęs dėmesį, kad daugelyje valstybių per krizę kilo nepasitenkinimas valdžia.
„Lietuvą ilgą laiką traukė nekilnojamojo turto garvežys, bet jis priduso“, - vaizdingai lygino K. Glaveckas, siūlydamas labiau padėti verslui atsigauti.
K. Glavckas mano, kad didžiulį impulsą ekonomikai galėtų duoti daugiabučių renovacija ir siūlė praplėsti galimybes gyventojams atsijungti nuo centrinio šildymo sistemų. Liberalai vyriausybės veiklą vertina efektyviai, leidusią išvengti skaudesnių krizės pasekmių.
Valdančiųjų atstovas Valdemaras Valkiūnas kaltino Finansų ministrę ir premjerą dėl trečdalio biudžeto iššvaistymo, klestinčios korupcijos. Be to, parlamentaras skundėsi Europos Sąjungos institucijomis, pasaulinėmis organizacijomis. „Premjeras kraunasi atsakomybę, kaip koks asilas nuolaidžiaudamas nepatenkintiems keliautojams“, - lygino V. Valkiūnas, kaltindamas opoziciją vien kritikuojant, bet nepateikiant pasiūlymų.
Jo pasisakymas ir kvietimas pagelbėti Premjerui kovoje su korupcija išjudino Seimo salėje posėdžiaujančiuosius ir sukėlė šurmulio.
Tuo tarpu, Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, atsakydamas į diskusijoje išsakytas pastabas, sakė nemanąs, kad reikia kalbėti vien apie Vyriausybės veiklą. „Kas yra naudinga štai tokioje diskusijoje, tai, kad mes galime diskutuoti apie padėti Lietuvoje“, - siūlė A. Kubilius, tarsi nukreipdamas dėmesį nuo Vyriausybės veiklos vertinimo.
„Gerą žinią sukūrė ne Vyriausybė, o Lietuvos žmonės“, - remdamasis gerėjančiais statistiniais rodikliais, konstatavo A. Kubilius. Jis siūlė pasidžiaugti, pasveikinti verslą ir Lietuvos žmones su gerėjančiais rezultatais bei atsiveriančiomis perspektyvomis ir pasitarti, kad ekonominis atsigavimas būtų ilgalaikis ir patvarus.
