Seimas šiandien nepritarė prezidento Valdo Adamkaus teiktam Vytauto Greičiaus atleidimui iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius.
Seimo motyvų priimti tokį sprendimą G. Steponavičius nekomentavo. „Ne manęs reikia klausti. Klauskite tų, kurie taip balsavo“, - teigė parlamentaras.
Prieš tai, jog V. Greičius būtų atleistas iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, balsavo 43 parlamentarai, 20 susilaikė ir tik 41 Seimo narys pritarė jo atleidimui.
Tėvynės sąjungos frakcijos narys Jurgis Razma portalui „Balsas.lt" sakė, kad jų frakcijos motyvai nepritarti V. Greičiaus atleidimui iš AT pirmininko pareigų buvę daugiau teisiniai. Esą, kad vieną asmenį iš pirmininko pareigų atleidus, o kito - iš karto nepaskyrus, gali susidaryti teisinis vakuumas.
Anot J. Razmos, jų frakcija būtų neprieštaravusi prezidento sprendimui atleisti V. Greičių iš šių pareigų, jeigu būtų pasakyta, kad nutarimas dėl atleidimo įsigalioja tik paskyrus naują AT pirmininką. „Įsivaizduokime, kad Seimui yra nepriimtinos teikiamos kandidatūros... Reikia aiškumo, kad dabartinis pirmininkas eina savo pareigas toliau“, - samprotavo J. Razma.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vytautas Sigitas Draugelis portalui „Blasas.lt“ teigė, jog V. Greičiaus nutarta neatleisti, nes šis gerai dirbo. „Seimas mano, kad V. Greičius gali dirbti, nes yra darbingas, principingas ir dalykiškas. Prieš porą metų demaskavo korumpuotus teisėjus“, - sakė jis.
V. Greičiaus devynerių metų kadencija baigiasi liepos 8 dieną.
Prezidento teikimas atleisti iš pareigų V. Greičių buvo svarstomas antradienį. Tuoj po to turėjo būti pristatytas laikinai pareigas turėjęs perimti įpėdinis – Jonas Prapiestis. Po aštrių diskusijų klausimų svarstymas atidėtas.
Prezidento patarėja: Seimas negali balsuoti kitaip
Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, pristačiusi šalies vadovo teikimą atleisti V. Greičių, teigė, jog kitaip Seimas pasielgti ir negalįs. Ji rėmėsi ankstesniu Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu, kad pasibaigus kadencijai LAT pirmininko įgaliojimai nutrūktų, nors jis ir liktų pareigose, ir tvirtino, kad parlamentas nieko čia negalįs padaryti.
Į parlamentarų klausimą – ką darys prezidentas Valdas Adamkus, jei Seimas visgi balsuos kitaip – patarėja atkirto, kad bet koks kitoks sprendimas būsiąs neteisėtas ir tai būsianti parlamento, o ne šalies vadovo problema.
Ji taip pat mėgino sklaidyti Seimo narių įtarimus, jog V. Greičiaus kandidatūra kitai kadencijai neteikiama tik todėl, kad jam dar prieš daugiau nei metus pavyko demaskuoti melavus prezidento patarėją. Nors V. Greičius tuomet įrodė laiku informavęs prezidentūrą apie abejotinos reputacijos teisėją, šalies vadovas buvo pareiškęs, jog nepasitiki V. Greičiumi nei kaip teisėju, nei kaip žmogumi.
A. Rauličkytė tikino, kad LAT pirmininko keitimas tėra susijęs su noru įveikti teismų sistemos uždarumą ir vykdyti rotaciją.
Parlamentarai panoro išklausyti V. Greičių.
Kai kuriuos Seimo narius papiktino prezidento patarėjos pareiškimas, kad parlamentas negalįs balsuoti kitaip. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valentinas Mazuronis tai vadino Seimo kaip institucijos įžeidimu. Tautos išrinktiesiems reikalaujant, žodis suteiktas pačiam V. Greičiui.
V. Greičius savo pasisakyme negailėjo kritikos rengiamam Teismų įstatymo pakeitimų projektui, tvirtindamas, kad toks, koks yra, jis nereikalingas. „Ne kartą siūliau, kad teisėjų taryboje turi dalyvauti, nors Konstitucinis Teismas pasisakęs, kad sprendžiant teisėjų karjeros klausimus, turi dalyvauti tik teisėjai. Tačiau tai yra nedidelė dalis teisėjų tarybos funkcijų, sprendžiant kitus teismų veiklos klausimus, būtent materialinės bazės, finansavimo, ypač kalbų apie teisėjų drausminės atsakomybės klausimus, aš niekaip nesuprantu tų užsispyrėlių Seimo narių, kurie be jokių motyvų kategoriškai atmeta, kad teismų savivaldoje visuomenės atstovai nedalyvautų.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš linkiu jums labai kruopščiai ir labai atidžiai, labai pasvertai priimti Teismų įstatymą, kuris suteiktų galias situacijai pakeisti. Dar kartą kartoju, jeigu tos pataisos, kurias aš žinau ir matau, jūs priimsite, jokios naudos, jokių pasikeitimų teismų sistemoje neįvyks. Jeigu bus priešingai, aš manau, tada priimsime kokius savo atžvilgiu“, - sakė liepos 8 d. kadenciją baigiantis pirmininkas.
Po teisėjo atsakymų į klausimus, konservatorių, TT ir Darbo partijos frakcijų reikalavimu, Seimui net nebalsavus – klausimas atidėtas. Frakcijos ketina susitikti su V. Greičiumi ir tik po to spręsti, ar pritars jo atleidimui.
Portalas „Balsas.lt“ primena, kad LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas šias pareigas laikinai ėjo dvejus metus, kol prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į Seimą siūlydamas jį atleisti.
Protestai dėl J. Prapiesčio
Pastarosiomis dienomis daug kritikos susilaukia ir J. Prapiesčio kandidatūra. Birželio 26 d. Piliečių Santalkos vardu Jonas Algirdas Kronkaitis išplatino viešą laišką šalies prezidentui, kuriame V. Adamkus yra raginamas prieš priimant galutinį sprendimą nuodugniai susipažinti su Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti surinkta medžiaga.
Laiške atkreipiamas dėmesys, kad 1992-1996 metais, J. Prapiesčiui vadovaujant Teisingumo ministerijai, Vyriausybė nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, ir taip buvo sudarytos sąlygos EBSW koncernui perimti daugiau nei pusantro šimto sėkmingai dirbusių šalies įmonių, kurios vėliau buvo sužlugdytos. J. Prapiesčio kompetencijoje tuomet buvo Vyriausybės priimamų teisės aktų peržiūrėjimas ir balsavimas už juos.
Seimo salės balkone taip pat buvo žmonių, nukentėjusių nuo EBSW aferų ir praradusių pinigus.
