Už atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 49 parlamentarai. Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir keli liberalai, prieš ir susilaikė valdantieji ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Projektas grąžintas Prezidentūrai tobulinti.
Prezidentė siūlė įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, išskyrus specializuotus (teminius) paketus.
Prezidentė pataisas pateikė reaguodama į „padažnėjusias informacines atakas, priešišką propagandą“. Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.
Seimo nariai per pataisų pristatymą kėlė klausimus, ar draudimo kelias yra tinkamiausias kovojant prieš propagandą, taip pat nuogąstavo, kad rusiškos produkcijos kiekio ribojimas gali atsisukti visai priešinga kryptimi - transliuojami liks tik propagandiniai kanalai, o ne alternatyvūs.
„Prievartinis kelias nėra tas kelias, kuris išspręstų visas problemas, tuo labiau, kad šiandieninės technologijos, internetas, satelitinės televizijos ir panašūs dalykai šitą veiksmą padaro, galima sakyti, beprasmį. Ar nereikėtų užtikrinti Lietuvos radijo ir televizijos įtakos valstybės gyvenime, kad būtų visuomenė tinkamai informuojama, šviečiama? Daugiau eikime skatinimo keliais, o ne prievartiniais“, - sakė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas socialdemokratas Mindaugas Bastys.
Pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Rūta Kačkutė atkreipė dėmesį, jog ribojimai galiotų pagrindiniam programų paketui, tuo tarpu norintys matyti specializuotus (teminius) paketus, galės juos užsisakyti. „Čia kalbama apie ribojimą iki 10 proc. tik programų pagrindiniame pakete. Iš tikrųjų Lietuvos gyventojai turės galimybę matyti kitas programas, jei norės tai pasirinkti, bet tai nebus pagrindiniame retransliuotojų siūlomame pakete“, - sakė patarėja.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė tuo tarpu piktinosi, jog ribojimai rodo, kad nepasitikima Lietuvos piliečių kritiniu mąstymu. Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje vis dar daugiau žmonių moka rusų, ne anglų kalbą.
„Kodėl yra manoma, kad Lietuvos piliečiai yra asilai, neturintys kritinio mąstymo, ir žmonės paprasčiausiai nesugebės atsirinkti, kur skelbiamas melas, o kur tiesa. Ar nemanote, kad tokiomis pataisomis bus apribotos žmonių teisės į laisvą informaciją? Kas yra pagrindiniai televizijų žiūrovai? Pensininkai. Ar jie moka anglų kalbą? Apklausos sako, kad 65 proc. Lietuvos gyventojų supranta anglų kalbą, o 30 proc. - anglų“, - sakė socialdemokratė.
„Mes jau dešimt metų gyvename Europos Sąjungoje ir NATO, priimame bendrus sprendimus su mūsų partneriais, todėl būti Vakarų informacinėje erdvėje Lietuvoje kasdien darosi vis svarbiau, ir čia būtų suteikiama galimybė Lietuvos gyventojams turėti visapusišką informaciją“, - į socialdemokratės priekaištus atsakė prezidentės patarėja.
Liberalas Remigijus Šimašius sakė suprantantis, kokiu tikslu pataisos teikiamos, tačiau bijantis, jog efektas bus priešingas. „Visiems yra suprantamas tikslas, dėl kurio teikiate įstatymo projektą. Bet ar tikrai jis padės pasiekti tikslą, nes man kyla įtarimų, kad gali gautis atvirkščiai. Dabar iki 10 proc. galėų būti ne ES kalbomis, o kabelinė televizija, tarkime, siūlo 20 proc. Ką jie išmes iš programų tinklelio? Ar nebus taip, kad išmes vienintelę ukrainiečių televiziją, išmes alternatyvią Rusijos televiziją „Dožd“, o visos RTR ir panašūs propagandiniai kanalai liks, ir dar daugiau žmonių, kurie nesupranta lietuviškai, bus indoktrinuoti propagandiniu stiliumi“, - sakė liberalas.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius kritikavo Seimo sprendimą nesiimti nagrinėti prezidentės pasiūlytų pataisų. „Galiu tik pareikšt savo nusistebėjimą, kad informacinių karų ir kokiom priemonėm Lietuva nuo jų turėtų gintis, Seimas net nenori pradėt svarstyt. Tai yra mūsų visų reikalas, Seimo reikalas, ir jei valdanti dauguma galvoja, kad ji neturi rūpintis Lietuvos informacine gynyba, valdanti dauguma turi pati savęs paklaust, ką ji čia veikia“, - sakė A.Kubilius.
Projektu taip pat siūlyta numatyti, kad už karo propagavimą ir kurstymą, raginimus kėsintis į Lietuvos suverenitetą ir nepriklausomybę Lietuvos radijo ir televizijos komisija galėtų ne tik svarstyti transliavimo ar retransliavimo licencijos sustabdymo ar nutraukimo klausimą, bet ir skirti pinigines baudas. Anot Prezidentūros, panaši tvarka galioja Vokietijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Maltoje.
Už raginimą prievarta keisti Lietuvos konstitucinę santvarką, skatinimą kėsintis į jos nepriklausomybę, karo kurstymą būtų leista skirti piniginę baudą iki 100 tūkst. litų, bet ne didesnę kaip 5 proc. transliuotojo ar retransliuotojo metinių pajamų praėjusiais metais.
Taip pat siūlyta numatyti baudas už pornografijos, seksualinių paslaugų, lytinių iškrypimų, taip pat ir žalingų įpročių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų reklamavimą ar propagavimą. Už tai būtų grėsę iki 50 tūkst. litų bauda.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
