1998-aisiais Sigitas Gaidjurgis dar karaliavo uostamiestyje. Na o kai kuriems jo „kolegoms“ tais metais atėjo atpildo valanda.
Bijojo išdavystės
Praėjusį penktadienį rašėme, kad 1998 metų pavasarį Sigitas Gaidjurgis Palangos miške nušovė Viktorą Beriozkiną, pravarde Čigonas. Tuo metu šiam buvo 49 metai. Net pats S. Gaidjurgis pripažino, kad su V. Beriozkinu, kuris vertėsi automobilių prekyba, jiedu buvo geri draugai. Prokurorams, o vėliau teisme ir teisėjams S. Gaidjurgis bandė įrodyti, kad V. Beriozkiną galėjo nužudyti arba Renatas Šadeikis, arba Alvydas Juodris – esą jo žiniomis, A. Juodris pykęs ant V. Beriozkino už tai, kad šis jį paskundęs prokurorams.
Tačiau iš tikrųjų, matyt, buvo kiek kitaip – S. Gaidjurgis bijojo, kad V. Beriozkinas gali jį išduoti, o gal net ir išdavė. Apie tai S. Gaidjurgis prasitarė kalbėdamas su Tulpiniais. Jis buvo nepatenkintas dėl to, kad policija surado ginklus, kuriuos slėpė Čigonas.
Didelio ginklų arsenalo S. Gaidjurgis neteko 1995 metų rugpjūtį, kai „Aro“ pareigūnai padarė kratą vieno namo garaže Minijos gatvėje. Ten rasta daug trotilo, granatų, šaudmenų, kulkosvaidis, o įdomiausias radinys – 10 naujutėlių, dar suteptų, prieštankinių granatsvaidžių „Mucha“. Tokio tipo granatsvaidžiai buvo panaudoti 1993-iaisiais šaudant į Telšių policijos komisariatą, kiek vėliau – į Palangos „Dviejų brolių“ restoraną.
Tas garažas buvo pastatytas savavališkai, o juo naudojosi garsus Gaidjurginių gaujos narys Romas Norvaiša-Cibulia. Naudojosi tol, kol 1993 metais netoli S. Gaidjurgio vilos buvo nušautas. Matyt, nuo to laiko garažo priežiūra buvo priskirta V. Beriozkinui-Čigonui.
Kelios dienos prieš garažo šturmą uostamiestyje buvo sulaikytas Čigono brolis Vladimiras, kuris nešėsi didžiulį krepšį ginklų. Tuomet po kelių dienų policija pranešė, kad tie ginklai priklausė V. Beriozkinui-Čigonui, kuris priskiriamas prie Gaidjurginių. Vėliau buvo paskelbta paieška, o 1996-ųjų lapkričio 6-ąją jis buvo sulaikytas. Kai byla dėl neteisėto šaunamųjų ginklų nešiojimo ir laikymo buvo perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui, V. Beriozkinas-Čigonas už piniginį užstatą buvo paleistas iš areštinės.
Tas paleidimas labai nepatiko S. Gaidjurgiui. Jis spėjo, jog Čigonas greičiausiai paleistas todėl, kad papasakojo teisėsaugininkams ką nors apie jį, S. Gaidjurgį. Todėl ir nusprendė jį nužudyti.
Palaikų surasti nepavyko
1998 metų rugpjūtį teismas, nagrinėdamas bylą, V. Beriozkino-Čigono nesulaukė. Teisėjai nežinojo, kad tuo metu teisiamojo nėra gyvo, tad paskelbė jo suėmimą ir paiešką. Vis dėlto nei Klaipėdos policininkai, kuriems teismas pavedė jį suieškoti, nei vėliau pareigūnai iš Vilniaus V. Beriozkino taip ir nesurado. Nei gyvo, nei mirusio.
Ir 2002-ųjų lapkritį, ir 2003-iųjų gegužę Palangos miške buvo iškasta ne viena duobė, bet Čigono palaikų surasti nepavyko. Ir tai, ko gero, ne tas atvejis, kai S. Gaidjurgis vėliau juos iškasė ir perlaidojo naujoje vietoje. Paprasčiausiai V. Beriozkinas-Čigonas buvo užkastas niekuo neišsiskiriančioje vietoje, jo ieškota po 4–6 metų, tad miške aplinka buvo jau pakitusi ir trukdė gerai orientuotis vietovėje.
Apie brolio mirtį sužinojo areštinėje
Tų metų pavasarį Klaipėdos apygardos teismas baigė nagrinėti vadinamosios Bubelio gaujos baudžiamąją bylą dėl verslininkų reketavimo ir vieno iš jų pagrobimo ir išpirkos reikalavimo. Galbūt tiesioginio ryšio su S. Gaidjurgiu ši byla ir neturėjo, tačiau visiems buvo žinoma, kad be S. Gaidjurgio žinios uostamiestyje niekas tokių nusikaltimų nebūtų daręs. Be to, ir patys broliai Bubeliai vienu metu buvo priskiriami Gaidjurginiams.
Tiesa, teismo sulaukė tik Romualdas Bubelis. Jo 31 metų brolis Arūnas buvo nušautas 1996 metų lapkričio 29-ąją, kai su trimis sėbrais užpuolė diskotekos „Vox maris“ apsaugos darbuotoją. Pastarasis, buvęs „Aro“ pareigūnas, buvo ginkluotas ir pasipriešino užpuolikams. A. Bubelis nuo šūvio mirė vietoje, o du jo sėbrai buvo sužeisti.
Ištyrus įvykį prie diskotekos buvo konstatuota, kad apsaugininkas neperžengė būtinosios ginties ribų ir niekuo nėra kaltas. R. Bubelis apie brolio mirtį sužinojo jau būdamas uždarytas areštinėje kaip įtariamasis verslininko pagrobimo byloje.
Teismą užplūdo teisiamųjų giminės
Teisiamųjų suole kartu su R. Bubeliu sėdėjo ir Gintautas Žukauskas, Saulius Šimas, Henrikas Jucevičius, Jurijus Čiuikovas, Artūras Usovas, Dainius Eidukas, Pavelas Šarafutdinovas. Beje, teisme liudijo buvęs garsus krepšininkas Sergejus Jovaiša. Teismo proceso metu nukentėjusieji Vidmantas Bukauskas ir Bronius Sabonis buvo saugomi policijos darbuotojų, nes salė nuolat buvo pilna teisiamųjų giminaičių ir draugų.
Grotuotą narvą su aštuoniais banditais buvo nuolat apgulusios žmonos, seserys, motinos. Jos stengėsi kaip nors pabučiuoti savo brangiuosius ir pasiteirauti, ar, girdi, neataušo kotletai, kol iš policijos bufeto buvo nešami į areštinės kameras, o ir kokių salotų vyrai pageidautų pusryčiams... Teisiamieji labai rimtai atsakydavo kad ir taip: „Pikantiškos salotos jau nusibodo, o daržovių ar mėsiškos būtų pats tas“. Galėjo susidaryti įspūdis, kad sėdintiesiems kietame teisiamųjų suole svarbesnių bėdų nėra arba jos išspręstos.
Pagrobėjai pareikalavo išpirkos
Nukentėjusieji V. Bukauskas bei B. Sabonis buvo firmos „Kniupsius“ savininkai. Ši firma prekiavo rusiškais automobiliais, dirbo gan pelningai. O tai ir patraukė nusikaltėlių dėmesį.
1996 metais buvo užpultas „Kniupsiaus“ administratorius ir pagrobta 100 000 dolerių. Užpuolimas liko neatskleistas.
Tais pačiais metais į firmos biurą prisistatė P. Šarafutdinovas ir pareikalavo „už stogą“ mokėti po 2500 dolerių kas mėnesį. Kol prekyba sukosi gerai, verslininkai duoklę dėl šventos ramybės mokėjo. Tik jau kai verslas dėl padidintų muitų tapo nepelningas, mokėti nebuvo iš ko.
Vis dėlto gauja nesiruošė taip lengvai atsisakyti „melžiamos karvės“. 1996 metų rugsėjo 26 dieną, eidamas iš parduotuvės, buvo pagrobtas V. Bukauskas. Po kurio laiko telefonu rusiškai pareikalauta sumokėti 200 000 dolerių išpirką.
Kadangi pagrobėjai pareiškė, kad jei giminės kreipsis į policiją, pagrobtasis būsiąs nužudytas, jo verslo partneris B. Sabonis pabandė susisiekti su Klaipėdos gaujų vadeivomis. Apčiuopiamų rezultatų tai nedavė. Štai S. Gaidjurgio draugas Arūnas Šiukšta tarpininkauti atsisakė ir lyg pajutęs kažką negera išvis dingo iš uostamiesčio. Tarpininkauti pasisiūlė tik R. Bubelis. Jis pripasakojo, kad V. Bukauskas esąs čečėnų nelaisvėje, o jie, girdi, nejuokaujantys.
B. Sabonis tomis kalbomis netikėjo, nes jautė, kad V. Bukauską kaip tik ir bus pagrobusi R. Bubelio gauja. Jis tik susiderėjo, kad iš pradžių bus sumokėta pusė reikalaujamos sumos, o paleidus verslininką – likusieji.
Taip ir buvo. Kai tik R. Bubeliui buvo sumokėta 102 000 dolerių, V. Bukauskas grįžo namo. Jis papasakojo, kad buvo laikomas viename iš Minijos gatvėje esančių garažų.
Nei pats V. Bukauskas, nei B. Sabonis policijai jokių pareiškimų nerašė ir duoti parodymus atsisakė. Vis dėlto šis įvykis buvo plačiai nuskambėjęs žiniasklaidoje, tad baudžiamoji byla buvo iškelta pagal faktą.
Prisipažino buvęs organizatoriumi
Klaipėdoje buvo vieša paslaptis, kad pagrobimą organizavo R. Bubelis, bet įrodymų trūko. Buvo atlikta dešimtys kratų, surasta šovinių, sprogmenų, tačiau – nieko, kas būtų susiję su verslininko pagrobimu.
Tada pokurorai sulaikė B. Sabonį, vis dėlto, nesant jokių įrodymų, po kiek laiko jį teko paleisti.
Galop prevencine tvarka buvo sulaikytas R. Bubelis, o po poros mėnesių prasidėjo areštai. Policija sulaikė A. Usovą, H. Jucevičių, J. Čiuikovą, vėliau – ir kitus.
Na o S. Šimas pats atvyko į prokuratūrą ir prisipažino organizavęs V. Bukausko pagrobimą... Tuo metu Klaipėdoje šnekėta, kad uostamiesčio gaujų vadai per eilinę „strielką“ (pasitarimą) nusprendę, jog S. Šimas esąs kai ką nuo jų nuslėpęs, todėl už bausmę privaląs prisipažinti, kad organizavęs pagrobimą.
Tačiau teismas vis tiek didžiausią bausmę skyrė R. Bubeliui – 6 su puse metų laisvės atėmimo griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje (tada, 1998-aisiais, skelbiant nuosprendį jam buvo 37 metai). D. Eidukas (tuo metu 24 m.), G. Žukauskas (tuo metu 26 m.) ir P. Šarafutdinovas (tuo metu 24 m.) buvo nuteisti to paties režimo įstaigoje praleisti po 5 su puse metų. S. Šimui (tuo metu 32 m.), J. Čiuikovui (tuo metu 23 m.), H. Juocevičiui (tuo metu 22 m.) teisėjas Arvydas Daugėla skyrė po 5 metus, o A. Usovui (tuo metu 22 m.) – 3 metus laisvės atėmimo.
Kitą šeštadienį portale Balsas.lt skaitykite:
Paskutinės A. Juodrio-Beno aukos ir jo paties žūtis
Žilvinas VIZGIRDA
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (1)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (2)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (3)
...
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (17)
