Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šią datą 2005 metų lapkričio 1 dieną nustatė JTO generalinė asamblėja, konsensusu priėmusi rezoliuciją 60/7 „Holokaustui atminti“. Priminsime, kad būtent 1945 metų sausio 27 dieną Sovietų kariuomenė užėmė Lenkijos miestą Osvencimą ir šalia esančią hitlerininkų mirties stovyklą Aušvicą-Birkenau. Šia proga Balsas.lt kalbėjosi su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininku Simonu Alperavičiumi, kuris nemažai prisidėjo prie žydų interesų atstovavimo.
Holokausto vertinimas
– Ko Lietuvos vyriausybė, jūsų manymu, dar nepadarė, vertindama holokaustą ir jo padarinius?
– Čia sudėtingas klausimas. Pradėsiu nuo to, ką padarė. Visų pirma, buvo nustatyta Holokausto atminimo diena, kabinamos vėliavos.
– O ko vis dėlto dar nepadarė?
– Nežinau, ar čia nuo Vyriausybės priklauso ar ne, bet man labai nepatinka, kad iki šiol egzistuoja dviejų genocidų teorija: pagal šią teoriją, žydai žudė lietuvius, dėl to lietuviai karo su naciais metais žudė mus. Čia yra didžiulis absurdas.
Antras dalykas – kai kas iš valdžios atstovų nori sulyginti sovietinį genocidą su nacių genocidu. Jų lyginti negalima, galima tik paanalizuoti vieną ir kitą, bet jie yra skirtingi: sovietai žudė visus iš eilės, ir žydus, ir lietuvius – visus, o nacių politika buvo žudyti tik žydus. Mano manymu, to negalima vertinti vienodai, nors daug kas mano kitaip.
Taip pat ne viskas padaryta, kad būtų išvengtos skustagalvių nacių eisenos. Manau, kad Vyriausybė turėtų aktyviau į tai reaguoti.
Be to, iki šiol naikinami paminklai, Savivaldybės nesutvarkė visų masinių žudynių vietų, nors 1991 metais buvo priimtas nutarimas, kad valstybė turi rūpintis šiomis vietomis.
Žydų ir lietuvių tarpusavio supratimas
– Ar Lietuvoje šiandien jaučiamas antisemitizmas?
– Yra kai kas teigiamo, bet, deja, dar jaučiamas.
– Kas, jūsų manymu, trukdo lietuvių ir žydų tarpusavio supratimui?
– Aš manau, kad niekas neturėtų trukdyti, bet pasitaiko nesupratimo apraiškų. Nesuprantama, kad vietiniai žydai yra ne tik vietiniai Lietuvos piliečiai, bet jiems taip pat rūpi Lietuvos gerovė, kaip ir visiems piliečiams. Taip pat neretai nesuprantama, ką žydai savo laiku padarė Lietuvai. Pasaulis matė daug litvakų, kurie padarė labai didelę teigiamą įtaką kultūros, meno ir religijos vystymui.
– Įstojus į Europos Sąjungą, tarpusavio supratimas tarp lietuvių ir žydų didėjo ar mažėjo?
– Nemanau, kad padidėjo.
Santykiai su Izraeliu
– Ar, jūsų nuomone, Lietuvoje pakankamai nušviečiamas Izraelio valstybės gyvenimas?
– Manyčiau, kad truputį tendencingai. Nepaisant kitų šaltinių ir sekant tik Lietuvos žiniasklaidą, neįmanoma susidaryti įspūdžio apie ten vykstančius procesus.
– Kas turėtų dėti daugiau pastangų supažindinant su Izraeliu: Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos valstybė ar Lietuvos visuomeninės organizacijos?
– Man atrodo, kad visi turėtų. Labai nemažai padaro Lietuvos Respublikos ambasadorius Izraelyje Darius Degutis.
Įvairios institucijos prisideda: yra Prekybos rūmai, kuriuose nemažai padaroma, kitos įvairios organizacijos, Užsienio reikalų ministerija, įvairios delegacijos. Beje, holokausto atminimo dieną į Lietuvą atvažiuos aukšto lygio delegacija iš Izraelio, kuri dalyvaus ceremonijose.
– Kokiais būdais tai turėtų būti daroma?
– Įvairiais būdais. Manyčiau, kad tarpvalstybiniai ir prekybiniai Lietuvos ir Izraelio santykiai galėtų būti stipresni ir geresni. Nors šis tas yra daroma.
Žydų turto kompensavimas
– Ar patvirtinta kompensavimo už žydų turtą tvarka galutinai išsprendė šį klausimą, ar prie jo dar reikės sugrįžti?
– Kaip žinia, kompensuojama tik 30% prarasto turto, o žydų turtas buvo labai didelis, nors dabar jau viskas praeityje. Kas atgavo, tas atgavo – mes „nekišam“ privataus turto šalia visuomeninio.
Aišku, kad išmokama suma neatitinka tikrovės, bet mes puikiai suprantame Lietuvos ekonominę padėtį ir atsižvelgiame į tai, todėl su ta suma sutinkame.
FAKTAI:
Žydų genocidas – holokaustas – vykdytas 1941-1945 m. nacistinės Vokietijos.
Iki II pasaulinio karo Lietuvoje gyveno 200 tūkst. žydų, iš jų 196 tūkst. (t.y. 96%) buvo sunaikinta per Holokaustą.
Simonas Alperavičius – Apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Atminties ženklu už asmeninį indėlį plėtojant transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Garbės aukso ženklu „Už nuopelnus“.
Taip pat skaitykite:
Rusijos ambasada netyčia išsidavė: sovietų propagandistai neigė holokaustą
Žydų turto niokotojai kenkia ne žydams, o sau – S. Alperavičius
Žydų bendruomenės netenkina pateiktas siūlymas dėl turto grąžinimo
Žydų bendruomenė: etninė nesantaika - valstybingumo priešų ginklas
