antisemitizmas

Trys Vokietijos fondai penktadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą reikšdami susirūpinimą dėl antisemitizmo Lietuvoje. Kreipimąsi pasirašė Europiečių judėjimas, Konrado Adenauerio ir Friedricho Naumano fondų biurai Baltijos šalims. Kaip teigiama jų pranešime, Vokietijos fondų atstovai kreipėsi į G. Nausėdą išreikšdami rimtą susirūpinimą esama padėtimi ir reikšdami palaikymą prezidento pozicijai dėl antisetimitizmo Lietuvoje netoleravimo.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, reaguodamas į prieš jį nukreiptą mitingą, rinkėjus ragino rinktis į kontrmitingą. Tačiau nepraleido progos vėl paminėti žydus. Todėl, nepaisant viešų Žemaitaičio atsiprašymų, aidinčių pasisakymų pobūdis toliau kelia diskusijas apie antisemitizmo pavojus ir šalies reputaciją.

Šiaulių policininkai nustatė vyrą, kuris rugsėjo 13-osios vakare, būdamas neblaivus, nepagarbiai pasielgė su kitos šalies vėliava, pirmadienį pranešė Šiaulių apskrities policija. Rugsėjo 14-osios rytą Šiauliuose P. Višinskio gatve automobiliu važiavęs Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narys pastebėjo, kad ant Žydų bendruomenės pastato nebėra Izraelio vėliavos, kuri visada ten kabėdavo. Atvykę pareigūnai vėliavą rado šalia minėto pastato numestą ant žemės.

Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein teigia, kad antisemitiniai pasisakymai daro žalą ne tik žydams, bet ir likusiai visuomenei. Nors už solidarumą su Izraeliu ji dėkojo daliai Lietuvos valdžios atstovų, visgi, ambasadorė patikino kai kurių politikų pasisakymuose girdinti antisemitinių tezių. „Deja, tai tiesa, antisemitizmas stiprėja.

Pirmadienį minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad visuomenė turi būti vieninga prieš vis dar šalyje veikiančias antisemitines jėgas. Pasak jos, yra būtina įvertinti Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio galimas idėjų pasekmes. „Neapykanta, kuri praeityje sunaikino milijonus gyvybių, vis dar yra gyva.

Nuo islamistinio „Hamas“ judėjimo išpuolio prieš Izraelį spalio 7 d. ir Izraelio atsako į jį pasaulyje kilo didžiausias antisemitizmo protrūkis nuo Antrojo pasaulinio karo, rodo tyrimas. Jei tendencijos tęsis, žydai ateityje nebegalės saugiai ir laisvai gyventi Vakarų pasaulyje, sakoma metinėje ataskaitoje apie antisemitizmą, kurią sekmadienį paskelbė Tel Avivo universitetas ir JAV Kovos su difamacija lyga.

Seimas nusprendė panaikinti parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio neliečiamybę dėl jo antisemitinių pasisakymų viešojoje erdvėje. Už balsavo parlamentarai visi 77 užsiregistravę parlamentarai, prieš ir susilaikiusųjų nebuvo. Tam, kad nutarimas dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. „Mes šiuo balsavimu nesprendžiame, ar Žemaitaitis yra kaltas ar nekaltas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę dėl jo antisemitinio pobūdžio pasisakymų. „Turime Seimo nario viešus pasisakymus ir ekspertų, specialistų išvadas, kuriose konstatuota, kad šiuose pasisakymuose kurstoma neapykanta prieš žydų tautybės asmenis, todėl šiandien ir kreipiausi į Seimą, su prašymu leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė generalinė prokurorė.

Remigijus Žemaitaitis sako, kad jo teisinės neliečiamybės klausimas susijęs su dalyvavimu artėjančiuose prezidento rinkimuose. Taip jis kalbėjo generalinei prokurorei Nidai Grunskienei pirmadienį ketinant kreiptis į Seimą su prašymu panaikinti Mišrios Seimo narių grupės nario teisinę neliečiamybę dėl jo pasisakymų apie žydus. „Per 34 metus galų gale Žemaitaitis sulaukė to momento, kad jo vardu visa savaitė bus. Super.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Seimas galutinį sprendimą dėl Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės priims trečiadienį. Nors V. Čmilytė-Nielsen anksčiau yra sakiusi, kad dėl antisemitinių Mišriai Seimo narių grupei priklausančio R. Žemaitaičio pasisakymų parlamentarui būtų galima surengti ir apkaltą, dabar parlamento vadovė teigia, kad pirmiausia reikia išspręsti neliečiamybės klausimą. „Neužbėgčiau įvykiams už akių.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį kreipsis į Seimą su prašymu panaikinti Mišrios Seimo narių grupės nario Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Tokį prašymą Seimui ji atsiuntė dar sausio viduryje, tačiau parlamentarai jo nesvarstė, nes nevyko Seimo posėdžiai. Šis klausimas įtrauktas į pirmadienį prasidedančios kelias dienas truksiančios neeilinės Seimo sesijos darbotvarkę.

Milijardierius verslininkas Elonas Muskas pirmadienį aplankė Aušvicą ir per renginį Lenkijoje turi kalbėti apie antisemitizmą internete. Šis jo vizitas surengtas praėjus porai mėnesių po to, kai kilo audringa reakcija dėl jo pritarimo antisemitinei sąmokslo teorijai. Europos žydų asociacija (EŽA) pranešė, kad E. Muskas padėjo vainiką ir kartu su EŽA pirmininku, rabinu Menachemu Margolinu, privačiai apsilankė buvusioje mirties stovykloje.

Reperis Kanye Westas (46 m.) praėjusių metų rudenį daugelį gerbėjų šokiravo dėl savo pasisakymų – jis ne tik pareiškė meilę nacių lyderiui Adolfui Hitleriui, bet ir paviešino paveikslėlį, kuriame buvo pavaizduota svastika persipynusi su Dovydo žvaigžde. Praėjus metams po skandalo vyras ryžosi atsiprašyti žydų bendruomenės.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį lankydamasis Vokietijoje pareiškė, kad visus tikėjimus laiko lygiaverčiais, ir atmetė nuomones, kad jo kritika Izraeliui turi antisemitinį atspalvį. „Mūsų nuomone, regione neturėtų būti jokios diskriminacijos tarp žydų, krikščionių ir musulmonų. Aš kovoju prieš antisemitizmą. Esu lyderis, kuris vadovauja šiai kovai“, – sakė R. T. Erdoganas per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Baltieji rūmai penktadienį pasmerkė socialinės žiniasklaidos platformos „X“ savininką ir turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską dėl „bjauraus antisemitizmo propagavimo“. E. Muskas viename iš savo įrašų socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) pritarė vienai antisemitinei sąmokslo teorijai.

Valdančiųjų noras pamokyti Seimo skandalistus – Petrą Gražulį ir Remigijų Žemaitaitį – kelia vis daugiau chaoso parlamente, o parlamentarams atsiranda tik dar daugiau progų skleisti savo skandalingas žinutes. R. Žemaitaitis pradėjo keiktis iš Seimo tribūnos, konservatorius Arūnas Valinskas pasižadėjo viešai suvalgyti komisijos išvadą, o neatlaikiusi Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad viskam yra ribos.

Gazos ruože tęsiantis karui, pasaulyje padaugėjo antisemitizmo. Spalio 29 d. Rusijos Dagestano respublikoje, kuri pasižymi musulmonų dauguma, Machačkalos miesto oro uostą šturmavo minia. Supykę žmonės ieškojo lėktuvais atvykusių žydų ir grasino su jais susidoroti. Vis dėlto rimtų ženklų, kad tokie neramumai išplis iki Maskvos ar dar toliau, nematyti, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, Islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.

JAV prezidento Joe Bideno administracija trečiadienį pareiškė parengsianti kovos su islamofobija strategiją, šalyje tvyrant įtampai dėl Izraelio ir „Hamas“ karo. „Prezidentas Bidenas kandidatavo, kad atkurtų mūsų tautos sielą. Jis yra vienareikšmiškai įsitikinęs: Amerikoje nėra vietos neapykantai niekam. Taškas“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovės spaudai Karine Jean-Pierre pareiškime.

Per Holokausto tragediją išgyvenusią Europą ritasi antisemitizmo banga. Skandalą sukėlė Vokietijos „Bundesligos“ žaidėjo Anwarao El Ghazi pranešimas socialiniuose tinkluose, kad „Palestina bus laisva nuo upės iki jūros” – tai reiškia fizinį Izraelio sunaikinimą. Panašių įtampų jau atsiranda ir Lietuvoje. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.

Detroite (JAV) nužudyta vietos sinagogos atstovė Samantha Woll. Moters kūnas buvo aptiktas parke netoli namų su durtinėmis žaizdomis, tyrimo ėmėsi saugumo tarnybos. Kol kas nėra aišku, ar šis nusikaltimas turi sąsajų su antisemitizmu. Pareigūnai S. Woll kūną „su daugybiniais sužalojimais“ aptiko parke, tačiau „kruvini pėdsakai“ vedė iki pat jos namų, kur, manoma, ir įvykdytas nusikaltimas.

Švedijos klimato Greta Thunberg buvo apkaltinta antisemitizmu dėl nuotraukos su pliušiniu aštuonkoju fone, kurią ji paskelbė palaikydama Palestiną ir paragindama surengti visuotinį streiką. XX a. pirmoje pusėje aštuonkojis buvo naudojamas antisemitinėse karikatūrose kaip žydų dominavimo pasaulyje simbolis.

Remigijus Žemaitaitis perpildė ir opozicijos kantrybės taurę. Valdantiesiems subūrus apkaltos komisiją Žemaitaičiui dėl kalbų apie žydus, opozicija joje dalyvauti atsisakė, tačiau Žemaitaičio komentarai apie Izraelį net ir „Hamas“ įvykdžius kruviną teroristinį išpuolį vis dėlto privertė opoziciją atsipeikėti. Tiesa, Žemaitaitis savo kalbų neišsižada – pareiškė, kad karą galbūt sukėlė pats Izraelis.

Kurstymu prieš žydų tautą kaltinamas Remigijus Žemaitaitis sulaukė kirčio ir iš valdančiųjų pakviestų ekspertų. Jie liudijo apkaltai sudarytoje komisijoje. Ir jų verdiktas aiškus – R. Žemaitaitis kursto antisemitizmą, menkina Holokausto tragediją, be to, neteisingai dėl pavienių žydų nusikaltimų kaltina visą jų tautą. Pats R. Žemaitaitis aiškina, kad visos tautos nekaltina, o smerkia ir kritikuoja pavienius asmenis.

Ar Lietuvos visuomenėje labai paplitęs antisemitizmas? Ar galima sakyti, kad ši visuomenė žymia dalimi yra antisemitinė? Šiuos ne vieną dešimtmetį skaičiuojančius klausimus ir vėl itin užaštrino antisemitinių pareiškimų kampaniją vystantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, jam Seime inicijuojamas apkaltos procesas ir jo planai kurti naują partiją bei dalyvauti prezidento rinkimuose. Aiškesnių, sistemiškesnių sociologinių duomenų, leidžiančių atsakyti į šiuos bendruosius klausimus, nėra.

Lietuvos Seimo narys Remigijus Žemaitatis yra akivaizdus antisemitas, o bet kokios formos antisemitizmui neturėtų būti vietos svarbiausioje valstybės institucijoje. Tai Eltai sakė Holokausto memorialo Izraelyje Yad Vashem vadovas Dani Dayanas. Vienos svarbiausių visame pasaulyje Holokausto atminties įamžinimo ir edukacijos apie jį centrų vadovas Lietuvoje lankėsi šiomis dienomis ir dalyvavo renginiuose, skirtuose Lietuvos žydų genocido atminties dienai. Ji minima šiandien.

Ketvirtadienį laikinoji Seimo komisija rinkosi svarstyti, ar pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui, kai šis viešojoje erdvėje neigiamai pasisakė apie žydų tautą. Komisija nusprendė kitą savaitę organizuoti ekspertų posėdį, kuris turėtų įvertinti, ar parlamentaro teiginiai iš tiesų buvo neapykantos kalba ir ar yra pagrindo pradėti apkaltą. „Planuojame jau pradėti medžiagos, kuria remiantis ir buvo sudaryta šita apkaltos komisija bei pateikti kaltinimai, analizę.

Antisemitizmą Vokietijoje stebinti grupė antradienį pranešė, kad praėjusiais metais šalyje užfiksavo 2 480 incidentų, tai yra vidutiniškai šiek tiek mažiau nei septynis incidentus per dieną. Savo metinėje ataskaitoje Tyrimų ir informacijos apie antisemitizmą departamentas (RIAS) teigė, kad nors 2022-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, užfiksuotas nedidelis antisemitinių incidentų sumažėjimas, buvo užfiksuoti devyni kraštutinio smurto atvejai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad bet kokios formos antisemitizmas negali būti toleruojamas, o už savo žodžius turi atsakyti ir politikai. Taip ji ketvirtadienį Seime komentavo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio įrašus „Facebook“ apie žydų prisidėjimą tremiant lietuvius į Sibirą.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ laikinasis vadovas Artūras Paulauskas pasmerkė parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pasisakymą apie nugriautą palestiniečių mokyklą kaip antisemitinį. „Smerkiu politiko R. Žemaitaičio antisemitinius pasisakymus“, – trečiadienį partijos paskelbtame pareiškime sako A. Paulauskas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį vienbalsiai pradėjo tyrimą dėl Remigijaus Žemaitaičio pasisakymo apie nugriautą palestiniečių mokyklą. Tyrimo EPK ėmėsi gavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos skundą, kurį pasirašė ir Liberalų sąjūdžio bei Laisvės frakcijų vadovai, taip pat dėl to buvo gautas piliečio skundas.

Užsienio reikalų ministras ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, jog parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio „antisemitiniai pareiškimai“ apie Izraelį lyginant šalies veiksmus Palestinoje su Rusijos invazija į Ukrainą negali būti pateisinami, jis tikisi operatyvaus prokuratūros tyrimo. „Mane šokiruoja R. Žemaitaičio antisemitiniai pareiškimai ir žmogiškai pikta, kad parlamentarui trūksta adekvatumo ir supratingumo. Tokiam elgesiui negali būti jokio pateisinimo.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis turi atsakyti už savo komentarą, kuriuo Izraelio politiką Palestinoje prilygino Rusijos invazijai į Ukrainą, teigia parlamento pirmininkė. „Siekiant išlaikyti socialinių tinklų gerbėjų dėmesį, Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pastangos neretai nuklysta į desperaciją, o per ją ir į neleistinus kraštutinumus. Taip nutiko ir vakar jam mėginant pareikšti nuomonę dėl Izraelio ir Palestinos santykių“, – antradienį „Facebook“ teigė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vokietijos, Jungtinių Valstijų ambasadoriai Lietuvoje pasmerkė parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio komentarus apie nugriautą palestiniečių mokyklą, vadindami juos antisemitiniais.

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl antisemitinių įrašų parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio feisbuko paskyroje. „Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, neapykantos skatinimo bei kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės (pagal Baudžiamojo kodekso 170 str.

Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys, kalbininkas Juozas Pabrėža apkaltintas antisemitizmu, kai socialiniame tinkle prie žinomos šiaulietės Janinos Ališauskienės nuotraukų galerijos iš kelionės į Aušvicą, kur Antrojo pasaulinio karo metais kankinta ir nužudyta daugybė žydų tautybės žmonių, parašė komentarą: „Negi jau tiek sužydėjote, Janina? Prasmę šito dvireikšmio žodžio pasirinkite pati“. Publicistas ir visuomenininkas Arkadijus Vinokuras socialiniame tinkle paskelbė besikre...

JAV greitojo maisto tinklas „Kentucky Fried Chicken“ (KFC) buvo priverstas atsiprašyti dėl klientams Vokietijoje išsiuntinėto pranešimo, kuriame kvietė paminėti Krištolinės nakties, kai naciai visoje Vokietijoje puolė žydus ir plėšė jų turtą, metines ragaujant keptą vištieną ir sūrį.

Per Rusijos invaziją į Ukrainą internete „suklestėjo“ į žydus nukreipta dezinformacija ir neapykanta, o tai dar labiau sustiprino tendenciją, prasidėjusią per COVID-19 pandemiją, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje Europos Sąjungos ataskaitoje. „Koronaviruso pandemija ir Rusijos agresija prieš Ukrainą dar labiau pakurstė“ antisemitizmą, kuris „tebėra rimta mūsų visuomenės problema“, sakė Vienoje įsikūrusios Pagrindinių teisių agentūros (FRA) direktorius Michaelas O'Flaherty.

Po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimo, kad Adolfas Hitleris turėjo „žydiško kraujo“, įsiuto ne tik Izraelis, bet ir Ukraina. Su Rusijos agresija jau daugiau nei du mėnesius kovojanti šalis ragina pasaulio valstybes imtis dar griežtesnių Rusijos izoliavimo priemonių. Po antisemitinių S. Lavrovo pasisakymų Ukrainos Užsienio reikalų ministerija išreiškė solidarumą su žydų tauta.

Visame pasaulyje minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – Vokietija gedi daugiau nei 6 milijonų žydų, kurie buvo nužudyti nacių rėžimo metais. Berlyne prie memorialo aukoms gėles kartu nešė Vokietijos ir Izraelio lyderiai, o likę gyvi Holokausto liudininkai įspėja, kad antisemitizmas niekur nedingo.

Netrukus po Pirmojo pasaulinio karo prasidėjo iki pat šių dienų tebesitęsianti „Siono išminčių protokolų“, pasaulinio sąmokslo teorijos istorija. Nors dar 1921-aisiais buvo įrodyta, kad šis absurdiškas tekstas tebuvo padirbinys, ir A. Hitleris, ir J. Gėbelsas, ir tūkstančiai žmonių net ir šiomis dienomis aklai tiki tame kūrinyje aprašytu „pasauliniu suokalbiu“. Šis kūrinys yra neįprastas tuo, kad jis galėjo iš esmės prisidėti prie milijonų žmonių žūčių, pažymima „Die Welt“. Įvairūs šios knygelė...

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, jog pastaruoju metu atsirandant vis daugiau antisemitinių grafičių, Baudžiamasis kodeksas galėtų būti papildytas atsakomybe už vandalizmo aktus, nukreiptus prieš žydus. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad ir dabar kodekso nuostatos leidžia taikyti atsakomybę dėl tautinės ar religinės nesantaikos kurstymo, todėl tokia nuostata būtų perteklinė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėlai trečiadienį prisidėjo prie žmonių, susirinkusių prie pagrindinės Berlyno sinagogos į tylų budėjimą po kruvinų šaudynių Halės mieste, kad pademonstruotų solidarumą aukoms ir pasakytų „Ne“ antisemitizmui. Per smurto užtemdytą žydų Jom Kipuro šventę Naujosios sinagogos rabinei Gesai Ederberg A. Merkel pasakė: „Deja, šiandien, jūsų šventą dieną, pamatėme siaubingą dalyką. Du žmonės nužudyti, Vokietijoje surengta ataka prieš žydus.

Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas siekia švelnesniu tonu užglaistyti ginčą su Lenkija, tačiau taip ir neatsiprašė už Varšuvą įžeidusį ir diplomatinį ginčą įžiebusį pasisakymą. „Lenkijos vyriausybės užsienio politika apima glaudų bendradarbiavimą su Izraeliu“, – visuomeniniam izraeliečių transliuotojui „Kan“ sakė diplomatijos vadovas.

Seimo narė liberalė Aušrinė Armonaitė pradėjo rinkti parlamentarų parašus dėl nepasitikėjimo akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi Vigilijumi Sadausku. Nepasitikėjimas inicijuojamas dėl V. Sadausko paskelbtos 1000 eurų premijos žmogui, kuris surinks informaciją ir parašys publikaciją apie žydų tautybės asmenis, žudžiusius ar prisidėjusius prie trėmimų, kankinimų.

Lietuvos žydų bendruomenė kaltina antisemitizmu akademinės etikos ir procedūrų tarnybos vadovą Virgilijų Sadauską, nes jis internete paskelbė siūlantis atlygį žmonėms, nustačiusiems XX a. žydų nusikaltimus, ketvirtadienį pranešė televizija „Info TV“. „Sakyčiau, kad tai yra tikrai antisemitizmas.

Holokaustą išgyvenęs Maxas Mannheimeris, visą gyvenimą po Antrojo pasaulinio karo kovojęs su antisemitizmu, mirė Vokietijoje, būdamas 96 metų. Vokietijos naujienų agentūra DPA pranešė, kad M.Mannheimeris mirė penktadienį vienoje Miuncheno ligoninėje. Apie mirties priežastį informacijos nebuvo pateikta. Šeštadienį jo atminimą pagerbė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, dėkojusi M.Mannheimeriui už pastangas išsaugoti Holokausto atminimą.

Ketvirtadienį, Holokausto aukų atminimo dieną, policijos pareigūnai sulaikė asmenį, kuris įtariamas dviem Kaune įvykdytais ir didelį atgarsį visuomenėje sukėlusiais antisemitiniais išpuoliais. „Tai seniai lauktas ir reikšmingas policijos pareigūnų darbo rezultatas. Panašaus pobūdžio išpuolių yrą buvę ne vienas, jų neatskleidimas skatina nebaudžiamumą – o tai netoleruotina.

„Antisemitizmas gyvavo ir gyvuos, neturime iliuzijų visiškai jį įveikti“, - teigia specialusis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntinys kovai su antisemitizmu Ira N. Formanas. Aukštas JAV prezidento B. Obamos administracijos pareigūnas čia pat priduria, kad, tai suprantant, verta labiau stiprinti žydų bendruomenes ir siekti visuomenių atvirumo.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad žydai Lietuvoje nesijaučia diskriminuojami, todėl neturės skundų šalyje viešinčiam specialiajam Jungtinių Valstijų pasiuntiniui kovai su antisemitizmu Ira Formanui. „Pažiūrėkime į reikalą iš teigiamos pusės: atvažiuoja B.Obamos administracijos atsakingas pareigūnas, o mes neturime jam per daug kuo skųstis, dėl ko dejuoti“, - ketvirtadienį paskelbtame interviu „Kauno dienai“ sakė F.Kukliansky.