Vilniuje penktadienį rengiamo visuotinio protesto prieš valdžios taupymo planus rengėjai tikisi, kad ši akcija nevirs riaušėmis, kurios antradienį įsiplieskė kaimyninės Latvijos sostinėje Rygoje.
„Tikimės, kad nebus kaip Rygoje. Mūsų tikslas nėra sukelti riaušes - norime taikiai pasakyti kai kuriems Vyriausybės sprendimams „ne“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Anot rengėjų, akcija įvyks nepaisant to, ar ji bus sankcionuota, ar ne. Trečiadienį Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas sakė BNS, kad leidimas akcijai išduotas.
Protestu, pasak A. Černiausko, siekiama tik ekonominių, ne politinių tikslų - kad taupymo našta galutinai neprispaustų pačių skurdžiausių visuomenės sluoksnių.
„Reikalavimai - tik ekonominiai. Mes nesiekiame nuversti šios Vyriausybės, nes kai kurie jos sprendimai mums priimtini, tačiau kai kurie - nepriimtini. Mes norime, kad Vyriausybė atsitokėtų ir pakeistų kai kuriuos savo žingsnius - kad krizės įveikimas nekristų ant mažiausias pajamas gaunančių žmonių. Tie, kurie gauna mažiausias pajamas, jau nesugeba išgyventi. Būtų negerai, jei pamatytume žiniasklaidos puslapiuose pranešimus, kad žmogus mirė iš bado“, - sakė profsąjungų konfederacijos pirmininkas.
Akcija, kuri bus rengiama prie Seimo ir Vyriausybės, valdžia raginama taupyti ne mažindama tarnautojų pareiginį darbo užmokestį, finansavimą viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms, ne privatizuojant strateginius valstybės objektus (pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelius“) ar skubiai liberalizuojant darbo santykius, o mažinant valstybės valdymo išlaidas, pirmiausia nekuriant naujų ministerijų, apmokestinant nekilnojamąjį turtą, įvedant progresinius mokesčius.
„Jei yra siūloma veržtis diržus, tai gal pirmiausia reiktų veržtis per valdymo išlaidas, kurios dabar didėja. Tai ir naujų ministerijų kūrimas, išeitinės pašalpos, kai ruošiasi Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną. Tos šnekos, kad tai nieko nekainuos, mus tikrai piktina, nes mes žinome, ką reiškia reorganizavimas“, - kalbėjo A. Černiauskas.
Taip pat reikalaujama visuomenei rūpimais klausimais atsižvelgti į jos nuomonę, socialinius ir ekonominius klausimus aptarti Trišalėje taryboje, kurios svarbą esą sumenko.
„Ką atimti ir kam pridėti, mes tą suprantame. Bet reikia, kad įsilietų protai ir pasakytų, kad ekonomikos dėsniai - trupučiuką daugiau nei nuoga aritmetika“, - dėstė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė.
Tikimasi, kad į akciją Vilniuje susirinks keletas tūkstančių įvairių profesijų atstovų. Taip pat skatinama valdžios reformomis nepatenkintus darbuotojus protestuoti darbovietėse, visuotines akcijas ruošiamasi organizuoti kituose miestuose, pirmiausia Klaipėdoje.
„Mūsų tikslas nėra sukviesti visus žmonės į Vilnių - bus tęstinės akcijos, jos vyks ir kituose miestuose. Vilniuje bus gerai, jei susirinks 3-4 tūkst. žmonių. Tai bus pakankamas rezultatas. Bet jei šito reikės, į Vilnių ne tik 10, 15 tūkst., bet ir daugiau pakviesime, kai bus tikslas visus sukviesti į Vilnių“, - sakė A. Černiauskas.
Pasak akcijos rengėjų, jei valdžia neatsižvelgs į jų reikalavimus, vėliau gali būti organizuojamas įspėjamasis nacionalinis streikas, po jo - ir nacionalinis streikas.
„Nėra numatyta pačių procedūrų, kaip daryti visuotinį streiką. Mes neatmetame tokios galimybės, nes nebūtinai turi įstatymas eiti prieš įvykius, kartais išprovokuoja tokius įvykius nesant įstatymams. Po to turės tas pats Seimas daryti išvadas ir priimti įstatymus platesniu mastu“, - kalbėjo A. Jašinskienė.
Gruodžio pabaigoje prie Seimo protestavo muzikantai, nepatenkinti nauja mokesčių tvarka, anot jų, žlugdančia kūrėjus, prie Prezidentūros prieš algų mažinimą tarnautojams pasisakė policininkai ir ugniagesiai. Sausio pradžioje vairuotojai protestavo prieš planus apmokestinti automobilius.
Šią savaitę masinis protestas vyko ir Latvijoje - antradienį Rygos centre susirinkę tūkstančiai žmonių reikalavo vyriausybę atsistatydinti, o prezidento buvo prašoma paleisti Seimą. Mitingas vėliau peraugo į riaušės, kurių metu buvo sužeistųjų, sulaikyta apie šimtas riaušininkų.
Latvijos gyventojai teigė esą nepatenkinti didėjančiu nedarbu, nepopuliariomis reformomis, kaltino savo vyriausybę dėl ūkio nuosmukio.
