Siūloma prie Prie Vilniaus universiteto jungti Mykolo Romerio, Šiaulių ir ir Lietuvos edukologijos universitetus. Kaune būtų kuriamas naujas universitetas, kuris apjungtų Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą. Technologijų mokslą ir studijų sritis būtų plėtojama Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas specializuotųsi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse. Šiauliuose liktų Vilniaus universiteto Šiaulių fakultetas arba akademija.
Laukia sunkūs sprendimai
Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas sako, kad universitetų pertvarka lengva nebus. „Kai projektai nueis į Seimą, prasidės interesų kova. Lengva nebus. Todėl parlamentarams linkiu palikti siaurus interesus už nugaros ir žiūrėti valstybiškai. Būkime optimistai ir tikėkime, kad projektas nebus užvilkintas. Tas planas, objektyviai sakant, nėra idealus. Bet rasti sutarimą galima ir būtina, nes dabar esame visiškoje aklavietėje. Labai svarbu, kad būtų sudėlioti aiškūs jungimosi principai. Jei tikimasi, kad universitetai patys susitars – nieko nebus. Jiems turi būti taikomi vienodi, teisingi jungimosi principai“, – teigia KTU rektorius.
Lietuvos sporto universiteto vadovas dr. Aivaras Ratkevičius sako, kad apskritai neprieštarauja universitetų jungimui, tačiau mato tam tikrų grėsmių. „Mes ne kartą išsakėme Vyriausybėje, kad galime dirbti kaip savarankiška institucija. Daugelyje pasaulio šalių yra specializuoti sporto universitetai. Tačiau jei yra idėja, kuri pakels mus į aukštesnį kokybės lygį, mes apjungimui nesipriešinsime. Aišku, bijome, kad apjungus skirtingus universitetus, sportas gali būti nustumtas į šoną. Tokia grėsmė yra. Kad jos išvengtume, reikėtų orientuotis į gerus pasaulinius pavyzdžiui. Toks yra Kopenhagos universitetas, sėkmingai apjungiantis sportą, mediciną, teisę ir kitas sritis. Taigi, jei Kauno universitetas leis mums vykdyti savo veiklą, mes neprieštarausime apjungimui“, – sako A. Ratkevičius.
Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius dr. Antanas Maziliauskas sako, kad būtina užtikrinti, jog po jungimosi tam tikros sritys nenukentėtų. „Mes, kaip specializuotas žemės ūkio ir miškų universitetas, siūlėme, kad kartu su mokslo kolegijomis galėtume integruotis ir rūpintis sektoriaus specialistų rengimu. Bet siūlymas kurti naują universitetą irgi gali būti neblogas. Kol kas neturime pakankamai detalių apie planą, tad sunku spręsti, ar jis teisingas. Pavyzdį galėtume imti iš Sorbonos universiteto, kuris sėkmingai jungia 11 skirtingų sričių. Pasaulyje yra ir daugiau tokių variantų. Tad teoriškai tai įmanoma. Bet mums svarbu, kad neprarastume sektoriaus veido ir būtume lygiaverčiai partneriai“, – sako rektorius.
Tikisi, kad augs dėstytojų algos
P. Baršauskas tikisi, kad aukštojo mokslo reforma padės pakelti dėstytojų atlyginimus. „Žinoma, ekonominis efektas bus. Estijoje darant panašią reformą dėstytojų algos kilo. Ir pas mus turės kilti. Negali taip būti, kad dėstytojų algos mažesnės nei mokytojų. Dabar turime 45 institucijas, kurios dalina aukštojo mokslo diplomus. Aukštajam mokslui skiriamos lėšos išblaškomos. O po reformos turėsime kelis mokslu grįstus universitetus. Jų ir finansavimas bus kitoks, ir kokybė“, – sako KTU rektorius.
Lietuvos sporto universiteto rektorius į tokias viltis žiūri atsargiau. „Dėstytojų darbo laikas priklauso nuo studentų ir modulių kiekio. Jei mažės studentų, nebus iš ko kelti algų. Nebent bus atleista dalis dėstytojų ir perskirstyti pinigai tiems, kurie liko. Arba jei, kaip siūlo ministerija, atsirastų administracijos ir ūkio išlaidų valdymo racionalumas. Šioje srityje tikrai būtų galima sutaupyti ir iš to pakelti dėstytojų algas“, – teigia A. Ratkevičius.
Diplomų į kairę ir dešinę nebedalins
KTU rektorius teigia, kad šiuo metu Lietuvoje aukštojo mokslo diplomą gali gauti kas tik nori ir be didesnių pastangų. Reforma turėtų tai pakeisti. „Darant reformą kokybinę kartelę kelti būtina. Kai bus aukštesnė kartelė, mažės studentų skaičius. Į universitetus turi ateiti geriausi. O kaip yra dabar? Diplomai dalinami į kairę ir dešinę. Sekamos pasakos, kad jei bus sunkiau įstoti į universitetus, padidės emigracija. Tai yra nesąmonė. Visame pasaulyje universitetai susirenka geriausius. Taip turi būti. O kiti turi siekti profesijų, eiti į kolegijas“, – sako rektorius.
Tuo metu Lietuvos sporto universiteto rektorius teigia, jog sumažėjęs studentų skaičius paspartintų emigraciją. „Didelis klausimas, kaip reforma atsilieps studentų skaičiui. Neaišku, ar tas vieningas Kauno universitetas bus patrauklesnis užsienio studentams. Kol kas nėra aiškių vertinimų. Apskritai, sudėtingas socialinis klausimas, kas gero iš to, kad mažiau žmonių gaus diplomus. Gimstamumas Lietuvoje mažėja, emigracija auga, taigi ir studentų vis mažiau. Ar dar labiau norime mažinti aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių. Juk po kelių dešimtmečių pritrūks specialistų. O kur tie needukuoti žmonės dėsis? Manau, yra rizika, kad išvažiuos. Taip paskatinsime emigraciją“, – svarsto rektorius.
Aleksandro Stulginskio universiteto vadovas taip pat mano, kad studentų skaičius mažėti neturėtų. „Aukštojo mokslo poreikis pasaulyje iki 2025 išaugs dvigubai. Pas mus, lietuvius, dėl emigracijos studentų skaičius mažėja. Bet kai kalbame apie pokyčius, turime žiūrėti tarptautiniu mastu. Turime būti atviresni ir patrauklesni užsieniečiams. Manau, kad užsienyje reklamuoti vieną didelį universitetą bus lengviau, nei keturis mažus. Taigi gal pavyks pritraukti daugiau studentų iš kitų šalių“, – sako A. Maziliauskas.
