aukštojo mokslo reforma
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „aukštojo mokslo reforma“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „aukštojo mokslo reforma“.
Prirėmė švietimo ministrę: reikalauja paaiškinti, kas laukia būsimų pedagogų
Įjungus žalią šviesą universitetų jungimui, po kurio pedagogus ruošęs Lietuvos edukologijos universitetas taps Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, pedagogai baiminasi, kas ir kur ruoš pedagogus. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė ramina, kad pedagogų rengimo kokybė nesmuks, o specialistų nepritrūks. Po švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ įsižiebė diskusija.
2017-ųjų chaosas valdžioje baigėsi. Tegyvuoja chaosas 2018-aisiais?
Pokyčiai dėl prekybos alkoholiu, receptiniais vaistais, aukštojo mokslo ir urėdijų reformos, pensijų pertvarka, frakcijų koalicija ir niekaip nesibaigiantys barniai dėl Vyčio... Tai tik keli šiųmetinių diskusijų objektai, įžiebę ginčus ir privertę suabejoti dalimi politikų. Ar ir kitąmet sulauksime tokio paties chaoso valdžioje? Sunku būtų ir išvardinti visus klausimus ar bent sritis, kurios sukėlė aršiausias rinkėjų reakcijas, o parlamentarams bei ministrams kainavo reitingus.
Aukštasis mokslas 2018-aisiais: ar optimizacija reanimuos universitetus?
2017-ieji aukštajam mokslui buvo kaip niekada įtempti. Universitetams teko spręsti Hamleto klausimą – būti ar nebūti. O tai vedė ne tik prie vidinių rietenų ir povandeninių srovių, bet ir prie atvirų konfliktų. Į kovą įsijungė ir Seimo nariai. Švietimo ir mokslo ministerija užuot aiškiai nustačiusi ribas, kartais likdavo stebėtojo vaidmenyje. Tačiau rudenį universitetų optimizavimo planas jau tapo aiškesnis.
„Griauti“ universitetus neišdrįso: nauji jungimo planai – minkštesni
Po ilgų diskusijų, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas sugrįžo prie universitetų tinklo pertvarkos svarstymo. Komitete svarstytas naujas reformos pasiūlymas, kurio autoriai premjeras Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Pranckietis, Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas. Komitetas pritarė naujam penkių Seimo narių pasiūlymui, tai reiškia, kad atmestas S. Skvernelio darbo grupės parengtas planas.
Pristatė, kas po reformos gresia aukštųjų mokyklų studentams ir jų dėstytojams
Aukštojo mokslo reformą žadanti švietimo ir mokslo ministrė pagaliau pristatė, kas gresia ir aukštųjų studentams, ir jų dėstytojams. Aiškėja, kad stojantiesiems į aukštąsias gali didėti reikalavimai, studijų programų skaičius mažės, bakalauro studijos greičiausiai trumpės, o dėstytojams ir jų pagalbininkams žadamos didesnės algos. Tokiomis permainomis netiki net patys dabartiniai studentai. Esą užsibrėžta tiek, kiek nespėta padaryta per ilgus aštuonerius metus.
A. Bumblauskas apie universitetų jungimą: iš tokios reformos tik šaipytis
Valdžia taip stringa su aukštojo mokslo reforma, kad kritikos pažėrė net prezidentė. Tuo metu aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos prieš reformą pasisako mitinguodamos. Profesorius Alfredas Bumblauskas sako iš viso nesuprantantis, kam reikalinga tokia chaotiška ir gandais apipinta reforma. "Nesuprantu tų, kurie džiaugiasi dėl universitetų jungimo. Koks to tikslas? Išnaikinti universitetus?", - retoriškai klausia profesorius.
Aukštosios mokyklos nepasiduoda: mitinguoja dėl universitetų reformos
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ketvirtadienį Vilniuje rengia mitingą-eitynes prieš Vyriausybės parengtą universitetų optimizavimo planą. Anot protesto akcijos rengėjų, Vyriausybė numato aukštojo mokslo „suprekinimą“, universitetus esą nori sujungti prievarta, paversti „akademinio verslo“ įmonėmis.
Neišvengiami pakeitimai aukštajame moksle: programų skaičius mažės
Net ir neįvykdžius aukštojo mokslo reformos ir universitetų sujungimo, jau nuo kitų metų stojantiems Lietuvoje gali tekti rinktis iš visai kitokio mokslo programų sąrašo. Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad nuo 2018 m. bus vertinamos ir akredituojamos studijų kryptys. Kiekvienoje kryptyje būna nuo kelių iki keliolikos studijų programų.
S.Skvernelis: aukštojo mokslo reformai nėra alternatyvos
Įgyvendinti aukštojo mokslo pertvarką nebus paprasta, bet alternatyvos jai - nėra, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Aš nemanau, kad tai bus paprasta, bet nėra alternatyvos, jeigu mes kalbame apie studijų kokybę, finansavimo modelio pakeitimą, galiausiai tų pačių dėstytojų darbo proporcijų pakeitimą, (...) algas, studentų sąlygas, bendrabučius“, - žurnalistams po valdančiosios koalicijos pasitarimo Seime trečiadienį sakė premjeras.
Rektorius apie reformą: diplomų į kairę ir dešinę nebedalinsime
Po reformos Lietuvoje turėtų likti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai. Taip nusprendė specialiai sudaryta Darbo grupė. Rektoriai įvardijo svarbiausius pokyčius, viltis ir grėsmes. Siūloma prie Prie Vilniaus universiteto jungti Mykolo Romerio, Šiaulių ir ir Lietuvos edukologijos universitetus. Kaune būtų kuriamas naujas universitetas, kuris apjungtų Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.
REKLAMA
REKLAMA
KTU rektorius apie universitetų jungimą: interesų ausys kyšo
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas palaimino Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą. KTU rektorius Petras Baršauskas įsitikinęs, jog už šių universitetų jungimo slepiasi savanaudiškų interesų ausys. Įdomu tai, kad jungimo plane nebeliko anksčiau minėtos įspūdingos 54 mln. eurų sumos. Dabar kalbama „tik“ apie kelis milijonus eurų.
Aukštosioms mokykloms – nauja reforma: kitaip valdys, kitaip finansuos
Naujoji valdžia rengiasi iš peties smogti liberalų ir konservatorių vykdytai aukštojo mokslo reformai, kurią švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė yra pavadinusi „Lietuvos sėkmės istorija“. Darbo partijos (DP) ir socialdemokratų (LSDP) atstovai vieningai žada atsisakyti krepšelių finansavimo principo, atimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų valdymo vadžias ir grąžinti jas akademinei bendruomenei.
Bilieto kaina aukštojo mokslo reformos traukinyje
Aukštojo mokslo reforma švenčia vienerių metų gimtadienį. Švietimo ir mokslo ministerijos sūpuojamas kūdikis buvo ne visų laukiamas akademinėje šeimoje, ne visi džiaugėsi ir per jo jubiliejų. Nors praėjo tik metai, kai kurie reformos rezultatai išryškėjo labai greitai, kitų reiks dar keletą metų palaukti.
Kaip ir reikėjo tikėtis, per šiuos mokslo metus padaugėjo į užsienį išvykusių jaunuolių skaičius, kurie nenorėjo mokėti tūkstančių už aukštąjį mokslą Lietuvoje.
LSAS: po KT išvadų Mokslo ir studijų įstatymas turės būti keičiamas iš esmės
2009 m. gruodžio 18 d. LR Konstitucinio Teismo išvados patvirtino reformos eigoje Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) išsakytus trūkumus naujam LR Mokslo ir studijų įstatymui.
Studijos tampa lankstesnės ir įvairesnės
Siekiant, kad Lietuvoje teikiami kvalifikaciniai laipsniai būtų geriau atpažįstami tarptautinėje praktikoje, bus taikomas naujas studijų sričių ir krypčių klasifikatorius, kurį trečiadienį patvirtino Vyriausybė.
Aukštosios mokyklos galės siūlyti įvairesnių studijų krypčių programas, taip pat ir tarpkryptines. Tokių studijų pavyzdys būtų, pavyzdžiui, pedagogika ir kompiuterija.
Pasak ministro, bandymas stabdyti aukštojo mokslo pertvarką nepavyko
Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus nuomone, mokslo ir studijų reformos oponentams nepavyko dar vienas bandymas pasitelkus Konstituciją stabdyti permainų aukštajame moksle procesą.
ELTA primena, jog į Konstitucinį teismą (KT) dėl valstybės skiriamo finansavimo studijoms privačiose aukštosiose mokyklose ir gerai besimokančiojo sąvokos apibrėžimo kreipėsi socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Socialdemokratai: Mokslo ir studijų įstatymą gali tekti kurti iš naujo
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Algirdas Sysas mano, kad neseniai priimtą Mokslo ir studijų įstatymą gali tekti kurti iš naujo, kadangi kai kurie jo straipsniai buvo pripažinti prieštaraujantys Lietuvos Konstitucijai.
Socialdemokratai sieks, kad pavasarį įsigaliojusi įstatymo redakcija nustotų galioti, todėl siūlys Seimui nutarimu kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl viso įstatymo konstitucingumo.
Humanitarinių mokslų institutai liks atskiri, kiti jungiami į mokslo centrus
Pertvarkius mokslinių tyrimų įstaigų tinklą, nuo kitų metų pradžios atskiri išliks humanitarinių mokslų institutai ir Lietuvos energetikos institutas, o daugelis buvusių atskirų institutų bus jungiami, jų pagrindu steigiant mokslo tyrimų centrus.
Chemijos, Fizikos ir Puslaidininkių fizikos institutai jungiami steigiant fizinių ir technologijų mokslo centrą.