Portalo tv3.lt skaitytojai keipėsi dėl, jų nuomone, keistai besielgiančios kaimynės. Daugiabučio gyventojai nerimauja dėl sutrikusios kaimynės psichinės sveikatos ir nežino, kaip jai padėti.
„Jos pasakojamos istorijos prasilenkia su realybe. Pasakoja, kad ji savo bute po grindimis slepia pinigus, tačiau viena moteris vis ateina, pinigus paima ir vėliau juos grąžina į tą pačią vietą. Dabar radome raštelį ant jos durų, neva grąžinkite batus ir pasiimkite savo paliktus,“ - pasakoja greta moters buto gyvenantis klaipėdietis.
Pašnekovui neramu, kad senyvo amžiaus moters psichinei būklei vis prastėjant, ši ims kelti pavojų tiek sau, tiek ir aplinkiniams.
„Mes nežinome, kur kreiptis. Apie neįprastą kaimynės elgesį pranešėme namo pirmininkei, bet ši sakė nežinanti ką daryti. Močiutė vieniša, artimųjų neturi, kol kas ir pavojaus realaus niekam nekelia, bet gaila matyti ją tokią, juk seniai šalia mūsų gyvena, norisi jai padėti,“ - kalbėjo vyras.
Vienišais senoliais rūpinasi socialiniai darbuotojai
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė sako, jog panašių istorijų pasitaiko dažnai. Gyventojams esą apie keistai besielgiančius ar vienišus, savimi pasirūpinti nebegalinčius kaimynus, reikėtų pranešti socialinės paramos skyriui.
„Reikia informuoti savo miesto ar rajono savivaldybės socialinės paramos skyrių, tai galima padaryti ir elektroniniu paštu ar paskambinus. Kaip tik ir dabar esame gavę pranešimą, kad gyventojai pastebėjo net antisanitarines sąlygas gretimame kaimyno bute. Tad siunčiame specialistus, jie įvertina situaciją ir kiekvienu atveju suteikia reikiamą pagalbą,“ - sako G. Vilimaitienė.
Pašnekovė tikina, jog gavus signalą apie galimai sergančius ir vienišus gyventojus, pagalbos kreipiamasi ir į medikus: šeimos gydytoją ar psichinės sveikatos specialistus.
Gydymas psichiniam ligoniui gali būti skirtas tik jam sutikus
Valstybinio psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos skyriaus vedėja Rolanda Adlienė sako, jog pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, pacientui be jo sutikimo gydymas negali būti skiriamas. Išskyrus, tuos atvejus, kai asmuo serga sunkia psichikos liga ir atsisako gydymo, hospitalizuotas gali būti prievarta, jeigu kelia realią grėsmę ar savo veiksmais gali padaryti žalą savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui.
„Jei žmogus nesikreipia dėl gydymo, tai – jo valia. Tačiau apie jo būklę medikams pranešti turi socialinis darbuotojas,“ - sako R. Adlienė. Ar žmogui reikalinga būtinoji pagalba sprendžia atvykę medikai. Tačiau dėl paciento gydymo šie turi kreiptis į teismą.
„Jeigu žmogui reikalinga būtinoji pagalba, jis transportuojamas į ligoninę. Medikai kreipiasi į teismą ir teismas siunčia advokatą ir žiūri kokia situacija. Tuomet skiria gydymą arba ne, pacientas gydomas arba paleidžiamas namo. Tol kol neatsiranda būtinosios pagalbos poreikis, gydymas negali būti privalomas,“ - sako R. Adlienė.
Tačiau jei sergantieji turi artimuosius, šie gali tiesiogiai kreiptis į atitinkamus medikus ir prašyti padėti sergantiems giminaičiams.
