Vieniems – kiek kraupoka patalpa, kitiems – tikri pažinimo klodai. Juk mūsų smegenyse – dar tiek daug paslapčių. Daugiausia plastikiniuose indeliuose formaldehide mirkstančios smegenys ant lentynų sukrautos Belgijos Diufelio psichiatrijos ligoninės rūsiuose.
Tai viena didžiausių smegenų kolekcijų pasaulyje – dalis milžiniškos 8 tūkst. smegenų kolekcijos, ilgus metus kauptos Londone. Ten eksponatams pritrūko vietos, todėl belgai juos mielai priglaudė.
„Mes išties esame smegenų pilnoje patalpoje. Tai 3000 smegenų, kurios atkeliavo iš Londono psichiatrijos ligoninės. Ši kolekcija surinkta 1950-1979 m. Šios smegenys priklausė pacientams, kentėjusiems nuo psichozės, sunkios depresijos, maniakinės depresijos ir panašiai“, - apie kolekciją noriai pasakoja Antverpeno universiteto profesorius neurologas Manuelis Morrensas.
Kolekcijos privalumas tas, kad seniausios joje esančios smegenys, dar būdamos pacientų galvose nebuvo paveiktos jokių vaistų: praėjusio amžiaus viduryje tik pradėjo atsirasti psichikos ligoms gydyti skirti medikamentai.
„Turėdami tikrą smegenų audinį, mes galime nagrinėti jį mikroskopiniu lygmeniu, suprasti, kas darosi su smegenų ląstelėmis. Kurios ląstelės aktyvios, o kurios – ne; kurios gamina toksines medžiagas, o kurios – ne. Turime pacientų įvairiuose ligos etapuose. Galime matyti, kokie proteinai buvo aktyvūs tam tikrose ligos stadijose“, - lkolekcijos vertę aiškina profesorius.
Naudodami šiuolaikinę įrangą ir atidžiau pažvelgę į psichikos ligų vystymąsi, mokslininkai tikisi jau šiemet paskelbti įdomių atradimų. Tikimasi, kad tai padės sukurti geresnių vaistų psichozėms, šizofrenijai ir depresijai gydyti.
