Visi sedintys virsuje nori nusimesti atsakomybe nuo saves, nors puikiai zino , kad psichinis ligonis tikrai nesutiks kad jis kvailas ir jam reikia gydytis, tad lenkiu galva pries tuos kurie kencia nuo tokiu ligoniu, o tiems kas patvirtino si sprendima , kad ju namuose atsirastu toks ligonis ir ne vienas.

Tai didelė ir skaudi problema. Jei sergančio artimo žmogaus situacija dar ne kritinė, jis, pavyzdžiui, nutraukia ir nestiprų buvusį, jam pripažintą gydymą. Nutraukia, nes jam dabar taip atrodo, priešingai nei medikui,jį gydžiusiam, kad nebuvo neva būtinas jam visai joks gydymas. Ir tada gyvena tooks žmogus savo mkošmarų pasaulyje, patirdamas sau ko gero neatitaisomą žalą, daug sunkumų. Ir, kas baisiausia, vis balansuodamas ant tos pavojingumo sau ir visuomenei ribos. Tenka artimiesiems tada tik spėlioti, dar jam laisvai migruojant po pasaulį, kur kada gal būt jis tą ribą peržengs, sukeldamas gal tragediją ne tik sau, bet ir aplinkiniams... Ar norėtumėte kas nors būti tokio žmogaus auka, jei jam ten kažkas pasirodys žiūrint į jus ne taip? Kąžin ar ne dėl tokių priežasčių buvo išžudyta pakaunėje neseniai visa šeima. Ir nieko negali, budamas artimu tada padaryti. Kaip tada elgtis?

Kaip psichinis ligonis gali spręsti jį reikia gidyti ..