Daug esama profesijų, kur kiekviena klaida, netikslumas ar nesusipratimas lemia profesionalumą. Tačiau gyvenimas margas, ir profesinės žmonių galimybės – neribotos.
Tarp įvairių profesijų žmonių yra puikių savo srities specialistų, yra ir vis klystančių, ir nespėjančių. Tarp daugelio profesijos atstovų – ir psichikos ligomis sergantys žmonės. Ar saugu ligoniui, patekusiam į psichikos liga sergančio gydytojo rankas? Ar ramu tėvams, kurių vaiką moko psichikos liga sergantis pedagogas? Šiaulių psichikos ligomis sergančiųjų klubo „Dvasinė šiluma“ pirmininkė Laima Vitienė sako, jog žmogui, sergančiam psichikos liga, kuriam nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis, darbo susirasti tikrai sunku. Dažniau susiranda tie, kurie slepia nuo darbdavio, kad serga psichikos liga, o dirba tie, kurie prieš ligą turėjo darbo ir liko jame.
Darbo gavo, kai nuslėpė ligą
Septynerius metus šiaulietis Darius (vardas pakeistas) ieškojo darbo. Gal būtų ir anksčiau susiradęs, bet kai tik pasakydavo darbdaviui, kad serga psichikos liga, jam būdavo pasakoma, kad laisvų vietų nėra. Žmogus nusprendė slėpti tiesą ir į darbą buvo priimtas. „Jei pasakyčiau arba suprastų, kad sergu – tikrai atleistų iš darbo“, – įsitikinęs žmogus, dirbantis atsakingą apsaugininko darbą. Tačiau be darbo, vien iš neįgalumo pašalpos – neišgyventų. Darius turi šeimą, augina vaiką, todėl jaučiasi geriau, kai nereikia šeimai skursti ir pats nėra išlaikytinis, gali gyventi ir tvarkytis savarankiškai.
Tačiau tai, pasak Šiaulių psichikos ligomis sergančiųjų klubo „Dvasinė šiluma“ vadovės Laimos Vitienės – reta išimtis. Dažniausiai klubo nariai, turintys 2–3 neįgalimo grupę, negauna darbo, nors fiziškai ir yra sveiki žmonės. Tai, kad psichikos ligomis sergantieji dirba ir gydytojais, ir mokytojais, ir statybininkais, nestebina L. Vitienės. Pasak jos, tik šiauliečiai, dirbantys atsakingus darbus, nesilanko psichikos ligomis sergančiųjų klube. Pasak jos, Vilniuje – kitaip. Ten sergantieji psichikos ligomis ir dirbantys žmonės yra susibūrę į kitą, „ponų“ vadinamą grupę, tad su tais, kurie niekur nedirba, anot L. Vitienės, mažai bendrauja. Toje grupėje yra ir gydytojų, ir mokytojų, ir teisininkų.
Dažniausiai psichikos ligomis sergantieji dirba neterminuotą, menkai mokamą darbą. Europos Sąjungos finansuojamos programos, pasak L. Vitienės, taip pat situacijos nepakeitė – darbdaviai, sužinoję, kad žmogus serga psichikos liga, į darbą nepriima. Dažniausiai darbą turi tie, kurie ir prieš ligą dirbo – atleisti žmogų dėl ligos mūsų įstatymai draudžia. Atleidžiamas iš darbo, pasak L. Vitienės, gali būti tik tas ligonis, kuriam medikai nustato sunkią negalią ir žmogus dirbti nebegali.
Priklauso nuo sudėtingumo
Psichikos ligos žmonėms kelia baimę, jais nepasitikima, jų motyvacija dirbti dažniausiai maža. Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas mano kitaip. Medikas įsitikinęs, jog sergantieji psichikos ligomis ir nori, ir gali dirbti. Tik galimybes jų riboja liga. Net ir sergantieji sudėtingomis psichikos ligomis: depresija, šizofrenija, manija, gali imtis darbinės veiklos tuo metu, kai neserga. Tuo metu, kai liga paūmėja ir žmogui taikomas gydymas, psichikos ligoniui, kaip ir sergančiajam bet kuria kita liga, skiriamas gydymas ir gydytojas jam išrašo nedarbingumo lapelį, suteikiantį teisę nedirbti tuo metu, kai serga.
Tačiau yra ir tokių ligų, kaip, pavyzdžiui, silpnaprotystė, kuria, pasak E. Mikaliūno, sergantieji tikrai negalėtų imtis jokio darbo. Po galvos traumų, paženklinusių žmogaus psichiką, taip pat retas grįžta į darbinę veiklą. Vaikystėje susirgusieji psichikos ligomis net neįgyja profesijos ir dirbti jie tikrai negalės.
Yra darbų, kurių žmonės, kuriems diagnozuota psichikos liga, tikrai negalės dirbti. Jie negalės turėti ginklo, negalės vairuoti automobilio. Yra profesijų, kurioms būtinas sveikatos tikrinimas ir psichiatro išvados. Tai, anot E. Mikaliūno, teisinėje sistemoje dirbantieji: teisėjai, notarai, prokurorai. Jei šios profesijos atstovui diagnozuojama psichikos liga, dirbti jis negalės net ir tada, kai liga nėra paūmėjusi.
Tačiau gydytojai, mokytojai, pardavėjai bei kitų paprastų, pasak E. Mikaliūno, profesijų žmonės gali dirbti net ir tada, kai serga. Atsakomybė už šį žmogų, anot psichiatro, didesnė, nes liga paūmės ir būtina pastebėti ligos pradžią, nes dėl ligos specifikos darbuotojo elgesys gali tapti neadekvatus.
Dirbantį gina įstatymai
„Per keturiasdešimt metų savo darbo praktikos teko pažinti ne vieną žmogų, kuriam yra nustatyta psichikos liga, tačiau jis iki pensijos dirbo savo darbą. Gydėsi ir vėl dirbo“, – sako psichiatras, kuriam dažnai tenka konsultuotis su specialistais iš Sveikatos apsaugos ministerijos ar Vilniaus universiteto Medicinos katedros, kai reikia nustatyti žmogaus darbines galimybes po to, kai psichikos liga diagnozuojama protinį darbą dirbančiam žmogui. Tuo atveju, kai medikai nusprendžia, kad dirbti jis negalės, žmogus siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos komisiją, kurioje dirbantys psichikos sveikatos specialistai ir nustato darbingumo lygį bei nusprendžia, kokį darbą gali dirbti, kokie ribojimai turi būti taikomi, pateikiamos ir rekomendacijos.
Psichikos sveikatos specialistas pastebi, jog po ligos grįžusiems į darbą psichikos ligoniams dažnai patikima kita veikla – gydytojas dirbs asistentu, socialinės apsaugos srityje, gal net metodinį darbą, kur rečiau tenka kontaktuoti su ligoniais.
Nuolat E. Mikaliūnui skambina darbdaviai, įstaigų vadovai ir klausia, kaip jiems elgtis, kai darbuotojas ima elgtis neadekvačiai, įtariama psichikos liga.
Dirbantį psichikos ligonį saugo ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame numatyta, jog gydytojas gali išduoti nedarbingumo lapelį ne nuo tos dienos, kai žmogus atvyko į gydymo įstaigą, bet savaitę iki ligos diagnozės. Tai, pasak specialisto, apsaugo žmogų nuo to elgesio ir galimų sprendimų, kuriuos jis įvykdė veikiamas ligos.
Pavyzdžiui, žmogus jau keletą dienų nėjo į darbą, nes jam paūmėjo depresija ir jis užsidarė savo kambaryje. Jei diagnozė patvirtinama, žmogus nebus atleidžiamas iš darbo dėl pravaikštų. Būna ir taip, kad darbuotojas parašo pareiškimą atleisti iš darbo savo noru. Bet ir pareiškimas turi būti naikinamas, jei žmogui diagnozuojama psichikos liga.
Paūmėjus psichikos ligai žmogus gali pradėti girdėti balsus, kurie jam liepia imtis veiksmų, gali nuotaika būti labai pakili, žmogus pradeda planuoti nerealius projektus: imti kreditus, kurti verslą, net pradeda konsultuotis su specialistais. Kitam balsai liepia įžeidinėti aplinkinius, apkalbėti juos ir jis tai daro. Kyla konfliktinės situacijos. Trečiam balsai liepia išvykti, ir jis darbo valandomis gali iškeliauti net į kitą miestą.
Darbdavys turėtų žinoti
Sergantį žmogų gina Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame nurodyta, jog ligos diagnozė negali būti rašoma net ir į nedarbingumo pažymėjimą. Visos ligos rašomos šifrais, tad paciento konfidencialumas saugomas.
Dažnas darbdavys pats skambina į gydymo įstaigą ir klausią gydytojo, kokia liga slepiasi už šifro. „Aš to negaliu sakyti ir nesakau, bet man neseniai pasakė, kad visi ligų šifrai yra internete, kas nori – randa“, – sako E. Mikaliūnas.
Yra ligų, apie kurias gali nežinoti darbdavys, gali nežinoti ir kolegos. Tačiau psichikos sveikatos ligos, pasak specialisto, neturėtų būti labai įslaptintos, nes labai gerai, kai apie tai žino artimos aplinkos žmonės, kurie paūmėjimo atveju gali suteikti ir pagalbą, ir supratimą.
Esama, pasak gydytojo, ir labai nuostabių atvejų. „Ateina kolegos aplankyti bendradarbio, užsuka į gydytojo kabinetą ir pasakoja, jog žmogus jis – labai geras, labai reikia jam padėti, kad pasveiktų, kad į darbą galėtų grįžti“, – sako E. Mikaliūnas, žinantis ne vieną atvejį ir apie gerus kaimynus, kurie skambina gydytojams ir piktinasi, kad serga žmogus, o jo nepriima į ligoninę. Deja, guldyti į Psichiatrijos ligoninę be paties sutikimo taip pat draudžiama. Tačiau gydymo įstaigos retas, kuriam paūmėjo psichikos liga, išvengia.
Kai žmogus nesupranta, kad jam reikalinga medikų pagalba ir nesigydo, liga vystosi, problema gilėja ir žmogus paguldomas į ligoninę, tik gydymas daug sunkesnis.
Kai žmogus serga ne vienerius metus ir rūpinasi sveikata, jis išmoksta pažinti pirmuosius ligos požymius ir laiku kreipiasi į gydytojus. Darbas, anot E. Mikaliūno, labai stiprus motyvas rūpintis savo sveikata.
Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas sako, jog pasveikęs nesudėtinga psichikos liga sergantis žmogus gali dirbti, o darbinė veikla jam padeda išsaugoti savo sveikatą bei gyventi visavertį gyvenimą.
Zita KATKIENĖ
