Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, šeštadienio mitinge galėjo dalyvauti ne daugiau kaip 2249 žmonės. Pareigūnų skaičiavimu, mitinge dalyvavo apie 3000 protestuotojų. Mitingui einant į pabaigą, jų skaičius gerokai sumažėjo. Pačių pareigūnų, prižiūrinčių viešąją tvarką, buvo apie 300.
Pagrindiniai mitinguotojų reikalavimai – nuo 2012 metų padidinti minimalų darbo užmokestį iki 1 tūkst. litų, padidinti biudžetinio sektoriaus darbuotojų bazinę mėnesio algą ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį, mažinti darbo jėgos apmokestinimą.
Taip pat protestuotojai reikalavo, kad būtų sumažintos komunalinių paslaugų ir būtiniausių maisto produktų kainos, darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai būtų keičiami tik sutarus su profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijomis.
Opozicinės socialdemokratų partijos lyderis A. Butkevičius protestuotojams sakė, kad „Lietuvoje vyksta pokalbiai ne apie žmones, o apie skaičius“. Jis teigė tikįsis, kad akcija privers Vyriausybę susėsti su protestuojančiais prie vieno stalo ir pasitarti, kas turi būti įgyvendinama.
„Turi būti kalbama apie tai, kaip kurti naujas darbo vietas, kaip kovoti su energetikos problemomis, kokius šaltinius galima panaudoti, kad situacija keistųsi. Aš noriu pasakyti, kad pagrindinis reikalavimas turi būti: darbo, darbo, darbo“, – sakė A. Butkevičius.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas V. Mazuronis Seimo vardu atsiprašė už dabartinio Seimo darbą. Jis sakė, kad jam gėda dėl to, kad A. Kubilius, ministrų kabineto nariai pabijojo ateiti į mitingą ir atsiprašyti žmonių patys. V. Mazuronis kvietė žmones per kitus rinkimus balsuoti taip, kad po rinkimų valdžia pasikeistų. Tada, pasak jo, ir mitingų nereiks.
A. Paleckis sveikino visus susirinkusius ir sakė, kad tik prieš dabartinę valdžią susivieniję pensininkai ir dirbantieji, veikdami per profsąjungas, gali pakeisti padėtį Lietuvoje. A. Kubiliui jis siūlė „pakratyti skandinavų bankus, pakratyti seimūnų kišenes, tada ir atsiras pinigai“.
Apie 14.00 val. mitingo organizatoriai ir dalyviai ramiai išsiskirstė.
(Papildyta 14:07 val.) Policijos teigimu, mitingas vyksta ramiai.
Profsąjungų šeštadienį surengtas mitingas, prasidėjęs eitynėmis prie Seimo, besitęsiantis V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, vyksta ramiai, policijos pareigūnai jokių didesnių pažeidimų neužfiksavo.
Tai naujienų agentūrai ELTA patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate.
„Kol kas viskas vyksta ramiai“, – kalbėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, šeštadienio mitinge prie Vyriausybės gali dalyvauti ne daugiau kaip 2249 žmonės. Viešąją tvarką palaiko gausios policijos pajėgos.
Po 2009-ųjų sausį organizuoto profsąjungų mitingo prie Seimo kilo riaušės. Profsąjungų lyderiai dėl neramumų aiškinosi teismuose, jie buvo išteisinti.
(Papildyta 13:29 val.) Mitinge Vyriausybei priminta Evangelija.
Vilniuje prie Vyriausybės vykstančiame profsąjungų inicijuotame mitinge valdantiesiems priminta Evangelija – esą žmonės su Vyriausybe kalba, bet pastaroji jų negirdi.
Profsąjungų ir pensininkų minia vidudienį pajudėjusi nuo Seimo pasiekė Vyriausybę. Protesto akcija vyksta ramiai, be didesnių incidentų. Kalbas sako profsąjungų lyderiai, kiti visuomenės veikėjai.
Mitinge dalyvauja profsąjungų atstovai, pensininkai. Kaip įprasta, protesto akcijos nepraleido ir valdančiųjų oponentai – eitynėse žygiavo socialdemokratai Algirdas Butkevičius, Vytenis Povilas Andriukaitis, Algirdas Sysas. Prie jų prisijungė ir kolegos europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Justas Paleckis. Tarp mitingo dalyvių buvo matyti ir „tvarkiečiai“ Valentinas Mazuronis, Julius Veselka, „ubagų karaliumi“ tituluotas Vytautas Šustauskas.
„Kadangi mūsų Vyriausybė elgiasi pagal Luko evangeliją „mes jiems kalbėjome, bet jie negirdėjo, mes jiems rodėme, bet jie nesuprato, nes jų širdys nutuko“. Jie visi nesupranta ir, kas baisiausia, kad jau nesupras“, – susirinkusiems kalbėjo Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidiumo narys Aleksandras Bendinskas.
Jis kritikavo Andriaus Kubiliaus vadovaujamą Vyriausybę, kuri save vadina politinio pasitikėjimo vyriausybe. Anot A. Bendinkso, valdžia kalta už emigraciją.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, kad ši Vyriausybė padarė tik vieną teigiamą darbą – dar labiau paskatino emigraciją.
„Suteikė „teisę“ mūsų žmonėms oriai gyventi užsienyje, privertė juos išvykti, gauti ten didesnį darbo užmokestį ir gyventi oriai. Kaip mes galime gyventi čia, kada šimtai tūkstančių žmonių dirba, gauna minimalią algą, o parėję ne tik kad negali savo vaikams saldainių nupirkti. Jie kruopų, makaronų, ką mes čia vežėme Vyriausybei, net ir to nesugeba nupirkti“, – teigė profsąjungų lyderis.
(Papildyta 13:07 val.) Protestuotojai savo reikalavimus atnešė prie Vyriausybės.
Skanduodami „Skurdui ne“ keli tūkstančiai akcijos dalyvių suformavo eiseną ir nuo Seimo patraukė Vyriausybės link.
Eisenos pradžioje buvo nešami dideli plakatai su užrašais „Lietuvos darbuotojui – europinis atlyginimas“, „Alkanas žmogus – žvėris, alkanas vargšas – revoliucionierius“, važiavo katafalkas.
Į mitingą žmonės suvažiavo iš įvairių Lietuvos rajonų, minioje matėsi, kad protestą palaiko alytiškiai, kauniečiai, panevėžiečiai, uteniškiai. Daugiausiai į protesto akiją susirinko pagyvenusio amžiaus žmonių, bet ją palaiko ir policijos bei ugniagesių atstovai.
„Gana valdžiai pūsti burbulus, laikas pagalvoti apie skurdinamą tautą“, „Kai aplink apsidairai – valdžioj sėdi juokdariai“, „Reikalaujame socialinio teisingumo“, „Valdžia, atsuk savo veidą, o ne užpakalį“, „Darbo kodekso liberalizavimas – kelias į vergovę“, „Grybauskaitė au au ir į būdą“, „Neleiskime įteisinti darbo jėgos išnaudojimo“ buvo parašyta protestuotojų plakatuose.
Protestuotojus iki V. Kudirkos aikštės lydėjo gausios policijos pajėgos. Čia prie Vyriausybės ir numatytas pagrindinis protesto akcijos veiksmas. Kol kas jokių incidentų neužfiksuota.
(Papildyta 12:52 val.) Nors, preliminariais duomenimis, į protestą jau susirinko daugiau kaip 3000 dalyvių, minia atrodo neagresyvi ir nusiteikusi savo reikalavimus reikšti nekeliant neramumų. Be profesinių sąjungų narių ir pensininkų, tarp protestuotojų galima išvysti ir kai kurių politinių jėgų atstovų. Mitinge dalyvauja ir radikaliu laikomo Socialistinio liaudies fronto nariai bei vadovas Algirdas Paleckis.
(Papildyta 12:41 val.) Vis daugiau protesto akcijos dalyvių besirenkant sostinės centre, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas portalui Balsas.lt sakė, kad mitinge dalyvauja pavieniai jo vadovaujamos organizacijos nariai, tačiau apskritai švietimo sistemos darbuotojai pritaria protestuotojų reikalavimams – Vyriausybės vykdoma politika aktuali ne tik gamybos darbuotojams, bet ir valstybės tarnautojams. „Finansinė krizės našta perkeliama ant silpniausiųjų pečių ir neturime pagrindo pasitikėti Vyriausybe, kad švietimiečiai nenukentės.“ E. Jesinas pastebėjo, kad Vyriausybė dažniausiai taupo ne mažindama savo administracijos išlaidas, o keldama mokesčius ir mažindama atlyginimus paprastiems darbuotojams. Pašnekovo teigimu, švietimo sistemos darbuotojai pritartų brangaus turto apmokestinimui ir progresinių mokesčių įvedimui.
(Papildyta 12:19 val.) Balsas.lt pakalbintas Seimo narys Socialdemokratas Algirdas Butkevičius teigė remiantis protestuotojus: „Remiu profsąjungas, nes trejus metus Vyriausybės kalba tarsi nesikeičia. Vyriausybė nesikalba nei profsąjungomis, nei su verslu ir nepriima jokių sprendimų, atsižvelgiant į jų reikalavimus. Jau kelerius metus neatsižvelgiama nei į reikalavimus dėl minimalios algos, nei į kitas apeliacijas.“ A. Butkevičius atmetė valdančiųjų argumentą, esą atlyginimų kelti negalima dėl milijardinės skylės biudžete. Pasak jo, niekas neprašė to padaryti per vieną dieną ar kelias naktis, kaip yra pamėgę konservatoriai, o derybos vyksta jau ne vienerius metus, bet niekas nesikeičia. Be to, nesugebėjimo ištraukti milijardo iš šešėlio, A. Butkevičiaus teigimu, taip pat nederėtų perkelti ant dirbančiųjų pečių.
-------------------------------------------------------------------------------
Nepatenkintos vykdoma išlaidų mažinimo politika ir vienašališkais Vyriausybės veiksmais sprendžiant darbo santykius reglamentuojančius klausimus profesinės sąjungos gruodžio 10 dieną Vilniuje organizuoja protesto mitingą, kuriame, tikimasi, dalyvaus keli tūkstančiai darbuotojų. Prie jų turėtų prisidėti ir pensininkai.
Profesinių sąjungų atstovai kalbėjo, jog Vyriausybė ilgą laiką ignoruoja darbuotojų atstovų reikalavimus didinti minimalią mėnesinę algą, visus su darbuotojais susijusius klausimus sprendžia nepasitarusi su socialiniais partneriais, o dirbančiųjų padėtis nuolat prastėja.
Dėl šios priežasties profesinės sąjungos imasi rengti masinę protesto akciją, kad atkreiptų tiek valdžios, tiek visuomenės dėmesį į skurdžiausių gyventojų sluoksnių problemas.
„Mitingas bus ne politinis, tad nesiruošiame reikalauti Vyriausybės atsistatydinimo. Tačiau bus duodamas rimtas signalas visiems, kad reikia kitaip valdyti valstybę ir žiūrėti, ne koks bus deficitas, o kaip nedaug uždirbantis žmogus galėtų išgyventi“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.
Protesto akcijos organizatorių tikinimu, bendradarbiaujama su policija, bus stengiamasi užtikrinti rimtį mitingo metu, todėl langai ar vitrinos nebus daužomi.
„Darome viską, kad Graikijos variantai nepasikartotų, nebūtų ekstremizmo atvejų. Dirbame su policija ir užtikrinsime, kad protestas būtų be langų daužymo“, – sakė A. Kvedaravičius.
J. Švedienė: tų pinigų, kurių trūksta vyriausybei, valstybė galėtų kitais būdais gauti
Lietuvos darbo federacijos (LDF) generalinė sekretorė Janina Švedienė naujienų portalui Balsas.lt pasakojo, kad svarbiausi šio masinio mitingo reikalavimai – minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimas ir pensijų grąžinimas į buvusį lygį.
„Mes jau seniai siūlėme įvesti prabangos mokestį, siūlėme progresinius mokesčius. Manome, kad tų pinigų, kurių trūksta vyriausybei, valstybė galėtų kitais būdais gauti ir tuomet grąžintų žmonėms pensijas ir kartu pakeltų minimalų atlygį“, – sakė ji.
Pasiūlymai ignoruojami
Moteris neslėpė nusivylimo, kad tokie pasiūlymai yra aptarinėjami jau antrus metus ir profsąjungos siūlo įvairiausius sprendimus.
„Turto mokestis – vienas iš būdų. Tai būtų diferencijuotas progresinis apmokestinimas, priklausomai nuo turto dydžio ir paskirties. Pavyzdžiui, kad nebūtų apmokestintas pirmasis būstas, kad jauna šeima, paėmusi paskolą, nebūtų apmokestinta, kad sena bobutė, nuo senų laikų gyvenanti kur nors centre mažame butelyje, nebūtų apmokestinta“, – paaiškino J. Švedienė.
Taip pat jau ne pirmus metus yra siūlomas ir diferencijuotas pajamų mokestis. „Mes siūlome, kad MMA nebūtų apmokestintas jokiais mokesčiais. Dabar esantis progresyvumas yra per mažas, pinigų yra iš kur paimti, bet valdžia jų neieško“, – piktinosi LDF generalinė sekretorė.
Trišalės tarybos susitikimas dėl „pliuso“
Moteris papasakojo, kad antradienį vyko Trišalės tarybos susitikimas. Nors reikalavimą kalbėtis su Vyriausybe iškėlė profesinės sąjungos, į susitikimą Premjeras pakvietė Trišalę tarybą. „Man iškilo klausimas “kodėl„? Juk darbdaviai jiems neteikia reikalavimų. Šis susitikimas nedavė jokių rezultatų, nebuvo net jokių konkrečių pažadų, tarsi viskas vyktų tam, kad būtų padėtas pliusas, jog susitikimas įvyko“, – svarstė J. Švedienė.
Pasak jos, Vyriausybė kalbėjo, kad profsąjungų reikalavimai nepagrįsti, o dabar nėra pinigų. „Dabar čia „Snoras“, Italijai ir kitoms šalims bankrotas gresia, euro zonos problemos. Daugybė motyvų buvo išvardinta, o diskusija paskandinta „pasibėdavojime“, kaip yra sunku".
LDF atstovė patikino, kad dabar profesinės sąjungos nusiteikusios ryžtingiau nei ankščiau, o valdžios deklaruojamas dialogas pykdo vis labiau.
„Vyksta nerimtas žaidimas. Valdžia visą laiką sako – jūs protestuojate, bet pasiūlykite, kaip tą padaryti. Mes pasiūlome, bet vis tiek niekas nieko nedaro. Valdžia neatsižvelgia į pilietinių organizacijų nuomonę, nors ir tikina, kad dialogą palaiko“, – sakė pašnekovė.
Kitų šalių pavyzdžiu neseks
J. Švedienė prisipažino, kad Graikijos ar Prancūzijos pavyzdžiu sekti nenorėtų, nes tokie riaušių pavyzdžiai neįkvepia. „Dar labiau sužalojamas nekaltų žmonių turtas, dar labiau stabdoma visa ekonomika ir vystymasis. Mums nereikia riaušių ir akcijų, kurios žmones nustumtų į dar didesnę neviltį. Norėtųsi konkrečių derybų, bet jeigu valdžia su mumis nesidera, mes turime parodyti, kad esame ne vieni, kad žmonės palaiko mūsų reikalavimus“.
Pašnekovė papasakojo, kad Lietuvoje yra labai sunku organizuoti streiką, nes streikų įstatymas yra toks netobulas, kad beveik neįmanoma nuvesti žmonių streiko keliu.
Streikas – ne išeitis
„Tam, kad jis būtų surengtas, turi būti atliktas balsavimas tarp įmonės darbuotojų, daugiau nei 50 proc. darbuotojų turi pasisakyti už streiką. Prancūzai ar graikai pasakė – „rytoj streikuosime“ ir jie streikuoja, nes neturi tokių apribojimų kaip mes. Pas mus paskui galima streiką pavadinti neteisėtu ir pareikalauti atlyginti žalą už, pavyzdžiui, streiko metu nepagamintą produkciją“, – paaiškino moteris.
Ji pabrėžė, kad nesankcionuotas streikas būtų labai nenaudingas, nei darbuotojams, nei profsąjungoms, todėl norėtųsi, kad viskas būtų pagal įstatymą, o pagal įstatymą padaryti irgi neįmanoma.
