Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus, visiems lyg aišku, kodėl per daug gyvūninės kilmės riebalų ir per mažai daržovių nėra gerai. Tačiau ypač akcentuojama gerųjų žarnyno bakterijų milžiniška nauda ir ryšys su kitomis organizmo sistemomis, kiuris jau įrodytas daug mokslinių tyrimų.
„Daržovėse, ypač šakniavaisinėse, yra ypač daug skaidulinių medžiagų, kurios yra nevirškinami angliavandeniai, bet tai yra gerųjų žarnyno bakterijų maistas.
Šiandien jau yra labai daug tyrimų atlikta ir tęsiama apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą mūsų organizmui. Nuo jų gyvybinės veiklos priklauso ne tik virškinimo procesas, bet ir imuninės sistemos stiprumas, polinkis sirgti viena ar kita liga, kalbant ypač apie vaikus, jų intelekto koeficientas, polinkis sirgti neurologinėmis ligomis, mūsų psichoemocinė ir bendrai psichikos sveikata.
Žarnyno bakterijų gyvybinės veiklos metabolitai padeda serotoninui išreikšti savo biologinį poveikį, kuris vadinamas laimės hormonu. Yra dar atliekama daugiau tyrimų ir tikimasi atrasti dar kažkokias naudas“, – pabrėžė R. Stukas „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Elementari daržovė, o nauda milžiniška
Taigi, pašnekovo aiškinimu, elementarioje morkoje, ropėje, burokėlyje, raugintuose kopūstuose yra daug skaidulų, kas gali mums padėti būti ir išlikti sveikais.
„Atrodo, paprastas komponentas, o skaidulinių medžiagų, kaip rodo tyrimai, lietuviai suvartoja pusę rekomenduojamo kiekio, nevalgo rupių grūdinių produktų. Tų pačių grikių košė yra puikus skaidulų šaltinis, ją galima dar papildomai paskaninti sėlenomis. Jos nei kvapo, nei ypatingo skonio neturi, nepakeičia patiekalo, o turime labai naudingą medžiagą“, – patarė profesorius.
Šiandien jau yra labai daug tyrimų atlikta ir tęsiama apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą mūsų organizmui.
Jo pastebėjimu, svarbus dalykas – yra nustatytas ryšis ir tarp žarnyno, smegenų ir imuninės sistemos. „Tai yra pagrindinės dalys, nuo ko priklauso ir sveikata, ir savijauta, ir darbingumas, ir gyvenimo trukmė. Čia galima daug ką paminėti, be to, tai stabdo ir senėjimo procesus. Dabar gi visi nori būti jauni ir gražūs – reikia pakankamai skaidulų ir būsime tokie“, – pastebėjo R. Stukas.
Blogiausia dalykas pusryčiams – kava
Prakalbus apie tai, kaip reikėtų maitintis, kad užtektų energijos visai dienai, pašnekovas išskyrė kelis esminius elementus.
„Diena prasideda ryte – po nakties miego energijos reikia ir smegenų veiklai, ir raumenų, vidaus organų darbui, todėl pirmiausia reikėtų papusryčiauti. Jei vakare žmogus neprisivalgo, laikosi rekomendacijų ir vakarienę valgo bent 2,5 valandos iki ėjimo miegoti, ryte natūraliai norėsis valgyti.
O papusryčiauti geriausia tokiu maistu, kurio virškinimas ir įsisavinimas yra gana greitas. Kaip vieną tokių produktų galima rekomenduoti įvairių rupių kruopų košes, kas yra stambiamolekuliniai angliavandeniai. Tai yra greitas energijos šaltinis – jie greitai skaldomi ir net burnoje pradedami virškinti ir yra gerai įsisavinami“, – pabrėžė R. Stukas.
Papusryčiauti būtų gerai per valandą nuo pabudimo ar dar greičiau. Vis tik blogiausias variantas – vietoj pusryčių išgerti tik kavos puoduką.
„Tai yra labai blogai, nes patekusi į tuščią skrandį kava dirgina virškinimo liaukas, skiriasi skrandžio sultys, nėra, ką virškinti, dirgina gleivinę, po to prasideda ir žarnų sulčių išsiskyrimas, ilgainiui gali atsirasti erozijos, gleivinės pažeidimai, gali atsirasti ir opų, refliuksas, kai kyla rūgštingumas. Tad kas nėra pratę pusryčiauti reikėtų pradėti bent nuo kelių kąsnių ir pakeisti mitybos įpročius“, – patarė mitybos specialistas.
Būtų labai gerai, jei pagrindiniai valgymai būtų maždaug tuo pačiu metu. Tuomet formuojasi refleksas – tam tikru metu organizmas pradeda ruoštis maisto priėmimui ir virškinimui.
Pagal kaloringumą pagrindinis patiekalas turėtų būti pietūs, pusryčiai ir vakarienė turėtų būti mažiau kaloringi. „Dalis žmonių dar ir užkandžiauja – kartais tie užkandžiai gal ir neblogai, tačiau kai kurie suskaičiavus kalorijas, būna, suvalgo ir antrus pietus.
O tada stebisi, kad ir kūno svoris pradeda augti. Užkandžiai nėra privalomas valgymas, o kiti kramsnoja, užkandžiauja net nepastebėdami, kada jie prasideda ir baigiasi. (...) Būtų labai gerai, jei pagrindiniai valgymai būtų maždaug tuo pačiu metu. Tuomet formuojasi refleksas – tam tikru metu organizmas pradeda ruoštis maisto priėmimui ir virškinimui“, – patarė profesorius.
Ypač svarbios žalios spalvos daržovės
Be to, jei pusryčiams labai tinka angliavandeniai, vakarienei būtų gerai baltymais turtingas maistas (varškė, rauginti pieno produktai, balta žuvies mėsa, vištienos krūtinėlės mėsa).
„Kartais gali suvalgyti ir kokių blynelių, nepersivalgant. Iš esmės kai teikiame rekomendacijas, sakome, kas mityboje turėtų vyrauti, bet tai nereiškia, kad nieko kito valgyti negalima. Per pietus gi reikėtų valgyti sočiausiai – mėsos ar žuvies patiekalą, svarbu, kad būtų daug daržovių (bent dviejų rūšių).
Svarbu atkreipti dėmesį, būtų gerai, kad viena daržovių rūšis būtų žalios spalvos, pavyzdžiui, brokolių, nes žalios spalvos daržovėse yra labai didelė mineralinės medžiagos magnio, kuris reikalingas mūsų nervų sistemai ir saugo nuo streso, koncentracija. Žalios spalvos daržovėse yra ir betakaroteno“, – patarė R. Stukas.
Taip pat labai svarbu išgerti pakankamą kiekį gryno kokybiško vandens, ne kažkokių gaiviųjų gėrimų ar sulčių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
