Naujoji Vyriausybė mažins universitetų skaičių ne per prievartą, o primygtinai ragindama juos jungtis savanoriškai. Rektoriai šiam žingsniui esą turėtų ryžtis dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkai numatytų 150 mln. litų.
Siekiant pertvarkyti universitetų, akademijų ir kolegijų tinklą, Vyriausybės programoje, be kita ko, numatyta skirti per 150 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, kuriomis būtų remiamas aukštųjų mokyklų jungimasis, rašo „Lietuvos žinios“.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įsitikinęs, kad per ateinančius ketverius metus universitetų šalyje neišvengiamai sumažės. „Galiu tik tiek pasakyti: per naujos Vyriausybės kadenciją pamatysime ne vieną ir ne du tokio savanoriško jungimosi atvejus“, - LŽ sakė jis.
Siunčia aiškią žinią
Su aukštųjų mokyklų pertvarka G. Steponavičius sieja aukštojo mokslo kokybę. „Mes siunčiame aiškią žinią, kad pati akademinė bendruomenė turi pradėti apie tai mąstyti. Dirbtinai į tuos procesus nenorėtume kištis. Ne valstybė turi nustatyti, kiek reikia aukštųjų mokyklų, - vienijimasis turi vykti horizontaliai“, - savo viziją aiškino ministras.
Jo tikinimu, Švietimo ir mokslo ministerija turės svertų, kad universitetai neišsisuktų nuo reformos. „Aukštojo mokslo sistema finansinius išteklius skirs toms aukštosioms mokykloms, kurios bus pasiruošusios teikti kokybiškas paslaugas. Ir tai lems ne vien programoje minimos ES struktūrinių fondų lėšos“, - teigė ministras.
Kol naujieji valdininkai rengė permainas akademinėje srityje numatančią programą, Mykolo Romerio universitetas ėmėsi žygiuoti priešinga kryptimi - šiuo metu Panevėžyje steigia savo filialą.
Pabrėžia savitumą
LŽ kalbinti rektoriai sutinka, kad reikia mažinti universitetų skaičių, tačiau bent teoriškai įvardyti, kurios aukštosios mokyklos galėtų jungtis, nedrįsta.
Rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Romualdas Ginevičius pabrėžė, kad iš anksto kalbėti apie galimą universitetų jungimąsi būtų neatsargu. „Čia jau būtų provokacija“, - išsisuko jis nuo tiesaus atsakymo.
R. Ginevičiaus teigimu, šis klausimas pernelyg subtilus. „Pasakius kitam kolegai, kad jį reikia sunaikinti arba prijungti, gali kilti neigiama reakcija“, - sakė Rektorių konferencijos vadovas.
Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus įsitikinęs, kad jo vadovaujama aukštoji mokykla prie kitos negalėtų prisišlieti. „Turi likti regioninis balansas, o mūsų universitetas juk skirtas Vakarų Lietuvai. Be to, mes esame saviti: atliekame tyrimus, susijusius su jūra ir jūros technologijomis“, - teigė V. Žulkus.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Zigmas Lydeka neabejoja, kad ši Kauno aukštoji mokykla ir Vilniaus universitetas - taip pat neliečiami. „Lietuvoje šie du universitetai yra istoriniai. Dėl kitų universitetų nedrįsčiau komentuoti“, - sakė jis.
Susipras patys
Tačiau, Z. Lydekos vertinimu, valdžios pažadėti ES pinigai iš tiesų paskatins pačius universitetus atviriau ir garsiau kalbėti apie aukštųjų mokyklų skaičiaus mažinimą. „Universitetai tai turėtų suprasti. Matantieji vienas kitą kaip partnerius turi pradėti apie tai kalbėti. Manau, kad jau kalbasi“, - sakė VDU rektorius.
Klaipėdos universiteto rektorius V. Žulkus mano, kad jei valdžia universitetams suteiks pažadėtą autonomiją, šis procesas gali iš tikrųjų sklandžiai įsibėgėti. VGTU rektorius R. Ginevičius priduria, kad jungiant universitetus reikia nepamiršti studentų skaičiaus, valdymo struktūros efektyvumo, kitų susijusių dalykų. „Žinome, kad jeigu blogai pasiruošiama arba neapgalvojama, rezultatas būna priešingas. Reikia žiūrėti ir iš stojančių jaunuolių, ir iš valstybės pozicijų“, - įspėjo Rektorių konferencijos prezidentas.
Marijus Širvinskas
