Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Vyriausybės atstovais ir ekspertais aptarė 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą, skirtą atsigauti šalies ekonomikai po pandemijos.
Planą nori stiprinti trimis kryptimis
Kaip po susitikimo sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta Europos Sąjungos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė Lietuvai transformuoti šalies ekonomiką po pandemijos.
„Šis planas yra 2,2 mlrd. eurų. Jo dydis ir svarba yra itin didelis. iki plano finalizavimo liko 11 dienų“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo S. Krėpšta.
Jo teigimu, pokalbio metu išskirtos trys kryptys, kuriomis šis planas galėtų būti sustiprintas.
„Įspūdis susidaro, kad plane labai daug vietos skiriama viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimui, transformavimui, kas, be abejo, yra labai svarbu. Ir tai lemia taip pat ekonomikos augimą.
Tačiau svarbu nepamesti šiame plane nevyriausybinio ir privataus sektoriaus, ir atrasti priemonių, kurios tiesiogiai transformuotų, pavyzdžiui, smulkias ir vidutines įmones, ir nulemtų jų spartesnį žingsnį į priekį ir aukštesnę pridėtinė vertė, skaitmenizuojant tam tikras veiklas“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Taip pat prezidentūra plane pasigenda aiškių priemonių sumažinti regioninę atskirtį ir įgalinti savivaldą.
„Turime tą problemą, kad regioninė atskirtis šalyje yra labai didelė. Kitos valstybės, tame tarpe ir Lietuva, turėtų skirti daugiau dėmesio būtent mažinant skirtumus“, – sakė prezidento patarėjas.
Be to, jo teigimu, svarbu, kad iki plano finalizavimo įvyktų atvira diskusija su socialiniais partneriais.
„Tai nėra Vyriausybės finansavimo planas, tai yra visos Lietuvos transformavimo planas“, – pažymėjo jis.
Kviečiame stebėti spaudos konferenciją po susitikimo:
Diskusijos „už uždarų durų“
G. Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad diskusijos dėl plano vyksta „už uždarų durų“, o „iš Europos institucijų ateina pakankamai prasti atsiliepimai apie tai, kas jau buvo pateikta“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį teigė, kad planas buvo derinamas su socialiniais partneriais, o nepristatinėti jo viešai esą prašė Europos Komisija, kad nebūtų nepagrįstų lūkesčių.
Tačiau, anot S. Krėpštos, matyti pavydžių, kaip kitos valstybės dėl planų rengimų atvirai diskutuoja su visuomene. To prezidentūra tikisi ir iš Vyriausybės
„Reglamente, kuris nurodo, kaip turi būti rengiamas šis planas, numatyta, kad diskusija su socialiniais partneriais, su visuomene yra skatintina. Turime pavyzdžių kitose valstybėse, kad planas buvo derinamas su visuomene detalesne apimtimi, negu tai buvo padaryta Lietuvoje“, – pastebėjo S. Krėpšta.
Ministrė kartu teigė sulaukusi EK atstovų patikinimo, kad plane numatyti tikslai yra pakankamai ambicingi.
