„Tai yra nusikaltimai skatinant neapykantą. Taip, tai yra ir provokacija, kuria metamas iššūkis yra netiesiogiai suprantant, kad mūsų institucijos – ir teisėsaugos institucijos, ir kitos institucijos, na, šiuo metu nestovės prie kiekvieno paminklo, bet tai yra taip pat iššūkis metamas ir joms“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.
„Tai yra, ar mes gebame tinkamai reaguoti ir nustatyti tokius asmenis. Ir aš esu įsitikinęs, kad Lietuva tą iššūkį priėmusi ir atlaikys. Atsižvelgiant į tai, kad panašus įvykis jau bent vienas yra ir Latvijoje, galima daryti prielaidą, kad tai nėra tiesiog atsitiktiniai ir kopijuojami įvykiai“, – pažymėjo jis.
Pirmadienį pranešta apie Varėnos rajone, Merkinės centre, ir Lazdijų rajone, Bielėnų kaime, dažais aplietus paminklus partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Alytaus apskrities policija BNS informavo pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl abiejų šių incidentų.
Pasak Varėnos rajono mero Algio Kašėtos, paminklas Merkinėje dažais tikriausiai buvo aplietas pirmadienio naktį. Tą pačią dieną popiet pranešta apie dar vieną A. Ramanuskui-Vanagui skirto paminklo išniekinimą Lazdijų rajone, Bielėnų kaime.
„Čia dar reikia tikslesnių atsakymų. Bet kokiu atveju tai yra grubus elgesys, ir tai negali būti palikta tiesiog kaip vienas vienas iš kažkokių įvykių. Mes turime parodyti, kaip valstybė veikia tokiais atvejais“, – teigė K. Budrys.
Savo ruožtu, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį tvirtino, kad paminklų išniekinimas rodo, jog Lietuva susiduria su „akivaizdžiai reiškiamu priešiškumu mūsų istoriniams simboliams“ bei tai, kad įvykiai susiję su gegužės 9, kai Rusija mini pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas nužudytas 1957 metų lapkričio 29 dieną Vilniuje – po žiaurių kankinimų jam įvykdyta mirties bausmė.
A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet, sovietams okupavus Lietuvą, 1945 metais įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų.
1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, 1957 metais – sušaudytas.
