„Atmesdamas prezidento siūlymus Seimas karo metu silpnina Lietuvos tarptautinę poziciją vertinti ir sankcionuoti karinę agresiją prieš Ukrainą vykdančius režimus, – teigiama Prezidentūros BNS perduotame K. Budrio komentare. – Šie režimai vykdo hibridines atakas ir prieš Lietuvą, integruojasi į vieną regiono karinę grupuotę, kartu kuria agresijos planus prieš kaimynines šalis.“
„Prezidentas ir toliau nuosekliai laikysis pozicijos, kad sankcijos nusikalstamiems Rusijos ir Baltarusijos režimams turi būti ne švelninamos, o tik stiprinamos, nors šis Seimo sprendimas ir apsunkins tokios Lietuvos pozicijos įgyvendinimą“, – teigia patarėjas.
Taip jis komentavo ketvirtadienį Seime priimtą sprendimą atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto ir galutinai patvirtinti, kad dėl karo Ukrainoje Lietuva įveda skirtingas nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Pagal galutinai patvirtintą Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, nuo šių metų gegužės 2-osios iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams bus ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, uždrausta įvežti ukrainietiškas grivinas.
Rusijos piliečiams papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Seimas papildė sankcijų sąrašą, bet numatė išimtis Baltarusijos piliečiams. Būtent dėl to prezidentas vetavo įstatymą.
G. Nausėda įstatymą taip pat siūlė papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.
Pasak Prezidentūros, tai būtų leidę paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.
„Tenka apgailestauti, kad Seimas tuo pačiu atmetė ir prezidento pasiūlytą teisinį mechanizmą, kuris palengvintų tarptautines sankcijas pažeidusių asmenų išsiuntimo iš Lietuvos procesą, – teigia K. Budrys. – Sunku patikėti, kad sugriežtintos teisinės priemonės, skirtos Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimui kaip nors prieštarautų demokratinės Baltarusijos opozicijos interesams.“
Pasak jo, „ne vienas atvejis rodo, kad detalesnis atvykstančiųjų ir jau atvykusiųjų patikrinimas būtų leidęs dar labiau apsaugoti tą pačią Baltarusijos demokratinę bendruomenę Lietuvoje“.
„Prezidento manymu būtent Lietuvos nacionalinis saugumas yra svarbiausias interesas šiandien, kurį saugoti turėtų visos politinės partijos“, – pabrėžia jo patarėjas.
