„Valstybės gynimo taryba siūlo Vyriausybei rengiant kitų metų biudžeto projektą Krašto apsaugos ministerijai skirti 150 mln. eurų didesnį finansavimą, pagal politinių partijų sutarimą iki 2020 metų numatoma padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto“, - po VGT posėdžio penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas.
Taip pat VGT siūlo kitąmet 1000 didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių, steigti antrąją brigadą sausumos pajėgose, priimtas sprendimas kitąmet pirkti pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų, kitos ginkluotės.
„Taip pat nuspręsta papildomai investuoti į karinės infrastruktūros ir poligonų plėtrą, kibernetinio bei informacinio saugumo stiprinimą“, - informavo patarėjas.
V.Sarapino teigimu, VGT patvirtintoje 2015-2021 metų valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje numatomos šalies ginkluotųjų pajėgų organizavimo kryptys ir kariuomenės plėtros prioritetai.
„Pasak prezidentės, Lietuva turi būti pajėgi savarankiškai gintis, taip pat užtikrinti tinkamą sąjungininkų priėmimą bei vykdyti kolektyvines gynybos operacijas“, - šalies vadovės poziciją pristatė patarėjas.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtino, kad dar didesnis finansavimas kariuomenei lems esminius pasikeitimus.
„VGT pasiūlytas 149, jeigu tiksliai, beveik 150 mln. eurų padidinimas yra ženklus žingsnis į priekį, ir galime sakyti, kad esminis pasikeitimas ir Lietuvos kariuomenės komplektacijoje, ir kariuomenės ginkluotėje. Tai leis mums pasakyti, kad Lietuvos kariuomenė yra kitame lygmenyje, pasiruošusi ginti valstybę, ginti savarankiškai ir su savo sąjungininkais užtikrinti atgrasymą ir gynybą“, - sakė ministras.
Anot jo, didžioji dalis papildomų lėšų bus skirta geresniam kariuomenės komplektavimui, jai modernizuoti, koviniam rengimui.
Ministras tvirtino, kad pėstininkų mašinos gali būti pradėtos įsigyti jau šiemet.
„(...) labai žiūrime į artilerijos ugnies sustiprinimą, tai haubicos. Reikia palaukti dvi savaites, bus Vokietijos gynybos ministrės vizitas į Lietuvą, galbūt turėsime konkretesnių dalykų, kokiu tempu galėsime kalbėti apie šitą įsigijimą. Ir, be abejo, prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė, įvairių modifikacijų“, - apie planuojamą pirkti ginkluotę kalbėjo J.Olekas.
Šių metų Lietuvos gynybos biudžetas, palyginti su praėjusiais, buvo padidintas trečdaliu. Pagrindinės Lietuvos politinės partijos yra įsipareigojusios finansavimą krašto apsaugai iki 2020-ųjų padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, NATO šalių sutarto rodiklio. Lietuvos finansai gynybai šiemet siekia 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
