Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis ragina Prezidentę Dalią Grybauskaitę nepasirašyti naujo politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančio įstatymo, užkraunančio mokesčių mokėtojams papildomą milijoninę naštą.
„Atsižvelgiant į sunkią šalies ekonominę situaciją, “Sodros„ deficitą, lėšų trūkumą atkurti socialines išmokas, kaip tik būtų sąžiningiausia atsisakyti politinių partijų finansavimo iš skurdaus valstybės biudžeto, todėl siūlome, kad politinės partijos išsilaikytų iš nario mokesčio bei 1 procento gyventojų sumokamo pajamų mokesčio“, - teigė V. Žiemelis.
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas ragina šalies vadovę atkreipti į tai dėmesį ir nepasirašyti įstatymo, kuris papildomai reikalauja milijoninių biudžeto lėšų.
Pasak V. Žiemelio, rinkimuose turi varžytis politikai ir jų idėjos, tačiau ši finansavimo tvarka to daryti neskatina. Jo nuomone, Lietuvos politiniame gyvenime pagal nustatytą tvarką dominuos konkurencija pinigais, nes vienos politinės partijos finansuojamos iš valstybės biudžeto, kitos - ne, taip sudaromos diskriminacinės konkurencijos sąlygos politinei veiklai, iškiltų pavojus demokratijai.
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas apgailestauja, kad, priėmus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimus ir nepritarus jo siūlymui atsisakyti partijas finansuoti iš valstybės biudžeto, mokesčių mokėtojams užkraunama dar didesnė finansinė našta.
„Esant milžiniškam biudžeto deficitui, kai Vyriausybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų savo piliečiams, kai vėl kalbama apie naujų mokesčių įvedimą, politinių partijų finansavimui lengva ranka be diskusijų surandama papildomų 15 milijonų“, - stebisi Seimo narys.
Jo teigimu, 2012 metų biudžeto projekte, kurį antradienį koregavo Vyriausybė, numatyta, kad politinėms partijoms vietoj 5,5 mln. skiriama 20 mln. 278 tūkst. litų.
Seimas antradienį priėmė politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančių įstatymų pataisas, pagal kurias partijų negalėtų remti nei fiziniai, nei juridiniai asmenys, primena ELTA.
Įstatymo pataisomis įteisinta, kad nuolatiniu partijų pajamų šaltiniu gali būti ir nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis.
Taip pat įteisinta, kad vienas fizinis asmuo per politinę kampaniją kiekvienam savarankiškam jos dalyviui gali paaukoti sumą, neviršijančią 10 praėjusių kalendorinių metų ketvirtojo ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Bendra vieno fizinio asmens aukų suma savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams per kalendorinius metus negalės viršyti 10 procentų asmens už praėjusius metus deklaruotų metinių pajamų.
Kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir referendumo iniciatoriai savo politinei kampanijai finansuoti galės paaukoti sumą, neviršijančią 20 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių.
Be to, nustatyta, kad mažas sumas (iki 40 litų) aukojantiems asmenims bus taikoma supaprastinta aukų priėmimo, apskaitos ir aukotojų paviešinimo tvarka.
