Tuo tarpu Vyriausybės posėdyje atsakydama į klausimą, kiek svarbus buvo prezidento vaidmuo sprendžiant krizę, vardijo kitas institucijas: Vyriausybę, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrus.
Klausimą dėl G. Nausėdos vaidmens sprendžiant šią krizę premjerei per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį uždavė konservatorius Matas Maldeikis.
„Mūsų prezidento patarėja užsienio politikai ponia Asta Skaisgirytė prezidento institucijos vardu antra diena bando teigti, kad viskas Lietuvoje gražu vien dėl prezidento, kad prezidento aiškaus pokalbio dėka buvo suvaldyta migrantų krizė“, – sakė M. Maldekis ir prašė premjerės „pakomentuoti, kiek svarbus prezidento vaidmuo suvaldant hibridinę Lukašenkos agresiją“.
„Man nesinorėtų leistis į polemiką su ponia A. Skaisgiryte, nes nemanau, kad tai kur nors veda. Galiu taip pasakyti – esu dėkinga ekselencijai prezidentui už tai, ką ekselencija prezidentas padarė telkdamas partijas, esančias Seime, organizuodamas susitikimą, kurio metu buvo aptartos svarbios priemonės ir svarbūs projektai, priimti Seime rugpjūčio 10 dieną, taip pat už tuos skambučius ir kontaktus, kurie buvo su kitų valstybių, aktualių šiame procese, vadovais“, – sakė premjerė.
„O dėl neįleidimo, apgręžimo taktikos reiktų suprasti, kad nėra kažkokio Hario Poterio, kuris gali pamojuoti burtų lazdele ir staiga visi žmonės nuo sienos apsigręžia, turi būti sutelktos pajėgos, tam reikėjo pasitelkti ir kariuomenės dalyvavimą, pasitelkti partnerius iš kitų valstybių, sukelti tą koaliciją, kuri atvyko ir dvišaliu pagrindu, ir per „Frontex“, ir Europos Komisiją. Ir Vyriausybė, užsienio reikalų ministras, vidaus reikalų ministras, ir visi, manau, kad padarėme labai daug, kad tos fizinės paramos atsirastų kuo daugiau ir greičiau, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti ir jie būtų paaiškinti EŽTT jurisprudencijai. Taip turbūt galėčiau diplomatiškai pakomentuoti šituos komentarus“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Prezidento patarėja A. Skaisgirytė šią savaitę teigė, kad ryžtingų migrantų krizės sprendimų imtasi tik po prezidento aiškaus pokalbio su Vyriausybės atstovais ir po sušauktų kelių Valstybės gynimo tarybos posėdžių.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Nuo rugpjūčio pradžios Lietuvos pasieniečiams nurodyta Baltarusijos pasienyje apgręžti neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.
