„To pasiūlymo Vyriausybė kol kas nesvarstė, ir nemanau, kad Vyriausybė tokį pasiūlymą Seimui teiks“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė, kad rengiamos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos atsisakyti dabar numatyto galimo sulaikymo termino – iki šešių mėnesių arba kol bus priimtas sprendimas dėl prieglobsčio.
Liepą per neeilinę sesiją Vidaus reikalų ministerija jau teikė tokį siūlymą, tačiau Seimas įrašė šešių mėnesių terminą nuogąstaudamas, kad dėl neterminuoto sulaikymo gali būti pažeistos žmogaus teisės.
„Turi būti problemos sprendžiamos kitaip negu tik tęsiant laiką, nes laiko tęsimas atskirais atvejais gali būti pagrįstas, bet atskirais atvejais galima kreiptis į teismą“, – sakė premjerė.
Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.
Pasibaigus šešių mėnesių terminui Lietuvos institucijos gali kreiptis į teismą dėl tolesnio neteisėto migranto judėjimo ribojimo. Sulaikymo terminą teismas gali pratęsti iki 18 mėnesių.
„Manau, kad užduotis yra tokia, jog statusas žmonių, kurie pateko į Lietuvą per tą laikotarpį, per tą antplūdį, būtų kaip įmanoma greičiau išspręstas, kaip įmanoma greičiau išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai. Gali būti, kad nebus spėta visko padaryti, kad visos procedūros, apeliacijos per tą laiką neįvyks dėl kokių nors priežasčių, bet tam yra įstatymo nuostatos, kurios gali būti taikomos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Ar reikės dar kokių nors įstatymo pakeitimų, to neatmesčiau, bet automatinis laiko pratęsimas man neatrodo išmintingiausias sprendimas šitoje situacijoje“, – tvirtino ji.
Lietuvos politikai ir institucijos svarsto, ką reikės daryti su neteisėtais migrantais, kai baigsis galimas jų sulaikymo terminas, kai bus atmesti jų prieglobsčio prašymai ir priimti sprendimai išsiųsti iš šalies. Nuogąstaujama, kad daugelio šių sprendimų nebus įmanoma įvykdyti, nes kai kurios kilmės šalys, pavyzdžiui, Irakas, atsisako vykdyti priverstinį savo piliečių grąžinimą.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų. Dauguma jų – Irako gyventojai.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prieglobsčio Lietuvoje paprašė apie 2140 migrantų, 562 prašymai išnagrinėti ir atmesti.
Nuo metų pradžios 140 užsieniečių patys išvyko iš šalies arba buvo išsiųsti.
