Lietuvos nenoras uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir importuoti daugiau dujų iš Rusijos veda šalies santykius su Europos Sąjunga į aklavietę. Apie energetinį saugumą ir būsimą Visagino atominę elektrinę – premjero Andriaus Kubiliaus interviu „Euronews“.
- Ministre pirmininke, ką Lietuva darys su Ignalina? Ar Jūsų šalis laikysis įsipareigojimo, priimto per derybas stojant į Europos Sąjungą, ir uždarys atominę elektrinę?
- Mes esame gana tikri, kad ateityje kartu su ES, kartu su Komisija mes išspręsime energetinio saugumo problemą Baltijos regione. Mes vis dar diskutuojame dėl trumpalaikių problemų, kurios gali iškilti uždarius Ignalinos elektrinę. Jei mes ją uždarysime 2009 metų pabaigoje, dveji metai bus gana problemiški. Nesame tikri, kad regiono elektros aprūpinimas bus pakankamas.
- Laikas bėga – beliko tik metai...
- Žinoma, mums reikia, kad elektros tiltas su Švedija būtų pabaigtas kaip galima greičiau. Tai leistų mums jaustis žymiai saugiau tuo atveju, jei atsirastų problemų su elektros tiekimu.
- Ar manote, kad elektros tiltas tarp Švedijos ir Lietuvos bus parengtas iki 2010 metų sausio?
- Aš negaliu atsakyti, bet aš taip pat nežinau, ar Komisija turi atsakymą, ką reikės daryti 2010 metų pradžioje. Jei Lietuvoje bus šalta žiema, bus elektros trūkumas, vienintelis kelias bus pirkti elektrą iš Rusijos. Jei Jūs pažvelgtumėte į kai kuriuos tarptautinių ekspertų teiginius, panašu, kad pati Rusija turės problemų su elektros tiekimu savo šalyje, ypač šaltomis žiemomis.
- Susidaro įspūdis, kad problema yra ne tai, kad Rusija nebus pajėgi tiekti elektros energijos, tačiau kad Jūs nepasitikite Rusija. Ar tai tiesa?
- „Družbos“ naftotiekio uždarymas, kuriuo buvo tiekiama nafta Mažeikių perdirbimo terminalui – šis sprendimas buvo politinis, kadangi mes pardavėme terminalą ne Rusijos kompanijai, o Lenkijos. Žinoma, tai nepadidino mūsų pasitikėjimo Rusija... Tačiau net nepaisant mūsų pasitikėjimo, tiksliau – nepasitikėjimo, klausimas kyla dėl fizinių galimybių, kurių mes tikrai nežinome. Yra skirtingi paskaičiavimai: pagal vienus nėra jokios galimybės tiekti elektros energiją, pakankamai dujų arba pagaminti pakankamai elektros iš dujų, kurios bus tiekiamos.
- Ar manote, kad Visagino atominė elektrinė, naujoji Ignalina, bus pastatyta?
- Tai yra iššūkis susitarti su keturiomis valstybėmis, kurios sako – sekime „Airbus“ pavyzdžiu (1967 m. Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija nusprendė įkurti bendrą lėktuvus gaminsiančią bendrovę „Airbus“. Detalės lėktuvams buvo gaminamos skirtingose šalyse – aut.). Nėra daug patirties šiuo atveju – nei kaip kurti bendrą projektą, nei kaip susitarti su keturiomis valstybėmis tokiu klausimu, tačiau aš esu įsitikinęs, kad mums pavyks.
- Kalbama, kad problema yra ta, jog Lietuva nori vadovauti projektui ir visai komandai. Ar tai tiesa?
- Be abejo, mes norime kažkaip vadovauti, kadangi mes prisiimame tikrai didelę atsakomybę turėti tokią atominę elektrinę mūsų teritorijoje. Tačiau mums reikia labai konkrečiai susitarti dėl kiekvienai šaliai tenkančios dalies ir kitų klausimų. Lenkai sako, kad jiems reikia dalyvauti mūsų atominės elektrinės projekte, kadangi jiems trūksta elektros energijos šiaurės rytinėje šalies dalyje. Žinoma, gal jie pasinaudos dalyvavimu naujosios Ignalinos kūrime kaip mokymosi procesu, kas irgi yra gerai. Aš manau, kad Lenkija turės savo atominę elektrinę per 15-20 metų. Tačiau dabar mums rūpi judėti pirmyn – sudaryti labai aiškius politinius ir verslo susitarimus dėl Visagino atominės elektrinės statymo.
- Tačiau vis tiek yra vadovavimo problemų – tarpvalstybinių, politinių... Kiekviena šalis turi skirtingą požiūrį į elektros tiltą.
- Jei Jūs pažvelgtumėte į Lietuvą ir Latviją, aiškiai matyti, kad mes abi esame tikrai pasiruošusios finansiškai, infrastruktūriškai kaip galima greičiau turėti elektros tiltą su Švedija. Latviai truputį atsilieka pasirengimo procese, jie daugiau kalbą apie tautinį pasididžiavimą ir verslo dalykus.
- Ar manote, kad be Ignalinos Lietuvai bus sunkiau įvykdyti įsipareigojimus kovojant su klimato kaita?
- Žinau, kad su Komisija vyksta derybos, kad mums būtų suteiktos papildomos emisijos kvotos. Mes turime labai aiškią viziją, ką mes turime daryti, kad taupytumėme energiją, ypač šilumos. Turime didelių planų renovuoti gyvenamuosius būstus, kurie sunaudoja dvigubai daugiau energijos nei šiuolaikiniai namai. Skaičiai yra tikrai dideli – tokių namų yra apie 27 tūkstančiai.
- Iš tikrųjų – daug pinigų...
- Taip, žinoma.
- Kaip manote, kaip Jūs gausite šiuos pinigus?
- Visa pagalba iš ES ir iš visų kitų galimų šaltinių turės ypač didelę reikšmę. Energijos taupymas, žinoma, taip pat padidins šalies santaupas, kurias dabar mes leidžiame, pavyzdžiui, pirkdami dujas iš Rusijos. Tačiau vidutiniu laikotarpiu mes turime tikrai didelių sunkumų įgyvendinant šią programą.
