Šiemet potvynis užliejamą kelio ruožą pasiekė kiek anksčiau nei įprasta – sausio 16-ąją. Atslinkus šalčiams salos gyventojai tikėjosi, kad vanduo nuo kelio pasitrauks ir nereikės automobilių gadinti važiuojant lediniu vandeniu. Deja, viltys tik liko viltimis, mat sausio 23-iąją jau užfiksuotas 16 cm gylis.
Važiuojantieji užlietu vandens keliu ne kartą stebėjo, kaip kai kurių vairuotojų automobiliai apsipylę baltais dūmais sustoja tiesiog kelio viduryje, kitiems keletą kartu pravažiavus tokiu vandens ir ledo mišiniu užšaldavo ne tik stabdžiai, bet ir nebeįsijungdavo pavaros bei dar daug kitų atvejų. Ne kartą teko girdėti ir rusniškių klausimą: kas apmokės už automobilio remontą? „Nors gyvenu Rusnėje, kasdien važiuoju į darbą Šilutėje, per dieną mažiausiai du kartus tekdavo pravažiuoti užlietu kelio ruožu. Žinote, man jau nusibodo, kad turiu taikytis prie potvynio kaprizų.
Mano automobilyje jau nebeįsijungia 5-oji pavara, buvo užšalusios stabdžių kaladėlės. Stengiamės važiuoti tik būtiniausiais reikalais, tačiau kodėl turime apsiriboti vien todėl, kad kažkas valdžioje nesusitaria dėl estakados statybos. Man jau atsibodo tokia situacija, tegul patys pabando bent savaitę pagyventi taip, kaip mes gyvename potvynio metu, kažin ar labai patiks“, - teigė Rusnėje gyvenantis Remigijus.
Panašių kalbų tenka išgirsti ne iš vieno rusniškio, tačiau panašu, kad gyventojai su savo bėda turi tvarkytis patys. Tai jie ir daro. Šiemet sausio 23-iąją, atslinkus šalčiams, ledu užsitraukė šalia potvynio esančios pievos, ten rusniškių bei Šyšos kaimo gyventojų iniciatyva atidarytas „ledo kelias“. Bėda lyg ir buvo išspręsta – salos gyventojai nesibaimindami važiavo „ledo kelio“ maršrutu ir džiaugėsi, kad nebereikia gadinti savų automobilių.
Važiuojantiems „ledo keliu“ gresia baudos
„Ledo keliu“, priešingai nei juo važiuojantys gyventojai, nesidžiaugia ir net piktinasi Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas R. Renčeliauskas. Jis teigia, kad važiuojantieji „ledo keliu“ nesilaiko įstatymų ir už tai gali būti baudžiami piniginėmis baudomis. „Administracinių teisių pažeidimo kodekse 78-1straipsnyje sakoma, kad važiuoti transporto priemonėmis žoline danga, miško paklote, vandens telkinių ledu, yra draudžiama. Už tai gresia bauda nuo 50 iki 500 Lt“, - „Šilokarčemai“ sakė R. Renčeliauskas. Civilinės saugos specialistų teigimu, rusniškių „ledo kelias“ yra neteisėtas ir nesaugus. Anot pašnekovo, esant minusinei temperatūrai derėtų nebesinaudoti savomis transporto priemonėmis, ir keliauti visuomeniniu transportu, kuris važiuoja į Rusnę ir iš jos iki kol vandens gilis nepasiekia daugiau nei 1 m.
Autobusų grafikas – ne visiems tinkamas
Cilinės saugos specialistai, kaip vieną iš būdų išvengti savo transporto priemonės gadinimo važiuojant užlietu kelio ruožu, siūlo perėjimą prie visuomeninio transporto. Tik ar autobusų, važiuojančių į Rusnę grafikas tinkamas dirbantiesiems salos gyventojams. Pateikiame autobusų, važiuojančių iš Šilutės Rusnės link, grafiką: Šilutė–Rusnė 6 val. 30 min., 14 val. 5 min., 17 val. 15 min., taip pat darbo dienomis 15 val. 13 min. (vežami mokiniai); Rusnė–Šilutė 7 val. 30 min., 15 val. 14 min., 18 val. 14 min. Tik ar šie laikai tinka visiems gyventojams? O ką daryti tiems, kurie nespėja į autobusą ar turi jo laukti net kelias valandas.
Kelti pradeda tik esant didesniam nei 20 cm gyliui
Apsemtu kelio Šilutė–Rusnė ruožu lengvosios transporto priemonės yra pradedamos kelti tik tuomet, kai vandens gylis kelyje siekia daugiau nei 20 cm. Iki tol vairuotojams tenka keliauti lediniu vandeniu, o tai, kaip jau buvo minėta, transporto priemonėms tikrai ne į naudą. Kita alternatyva – jau minėtas „ledo kelias“, bet čia vėl gi, anot R. Renčeliausko, prasilenkiama su įstatymais, tad kiekvienas vairuotojas rizikuoja gauti baudą ir gerokai papurtyti savo piniginę. Kasmetis automobilių perkėlinėjimas potvynio vandens užlietu keliu Šilutės rajono savivaldybei tikrai nepigiai atsieina. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas paklaustas, kiek per metus atsieina lengvųjų transporto priemonių perkėlinėjimas apsemtu kelio ruožu Šilutė–Rusnė tikino, kad metai metams nelygūs. „Vienais metais kilnojam 10 dienų, kitais – 30.
Todėl sunku pasakyti, kiek išleidžiama per metus“, – sakė jis. Tačiau vėliau atskleidė, kad viena diena perkėlinėjimų atsieina apie 7000–8000 litų, priklausomai nuo to, koks yra eismo intensyvumas. Tad akivaizdu, jog sumos kasmet siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų. Visų gyventojams sukeliamų nepatogumų bei didelių kasmečių išlaidų būtų galima išvengti, jeigu kelio ruože Šilutė–Rusnė, kuris taip „mylimas“ potvynio vandens, būtų pastatyta estakada.
Geriausiu atveju estakada iškils 2016 metais
Nors kalbos dėl estakados atsiradimo kasmet potvynio metu apsemtame kelio ruože Šilutė–Rusnė jau sklando ne vienerius metus, tačiau kol kas rezultato dar nematyti. Šiuo klausimu pakalbinome Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tiltų skyriaus vedėją Gediminą Viršilą, kuris atskleidė, kad jeigu viskas klostysis gerai, estakada kelyje Šilutė–Rusnė turėtų atsirasti 2016 metų pabaigoje. „Vasario pabaigoje turėtų „gimti” estakados statybos projektiniai sprendiniai. Projektą ruošia konkursą laimėjusi UAB „Kelprojektas“. Yra parenkamos penkios estakados konstrukcijos su visais finansiniais paskaičiavimais ir iš jų bus pasirinkta, kuri yra naudingiausia“, – sakė G. Viršilas.
Anot jo, sunku pasakyti, kiek išlaidų reikalaus estakados statyba – daug kas priklauso nuo to, kokio ilgio ji bus. „Kaina gali svyruoti nuo 30-40 mln.iki 80 mln. litų“, – tikino G. Viršilas. Jis atskleidė, kad jeigu viskas vyks sėkmingai – jei per šiuos metus pavyks atlikti visus projektinius darbus, patvirtinti projektą ir 2015 metais pradėti statybos darbus, tai geriausiu atveju estakada apsemiamame kelio ruože Šilutė–Rusnė iškils 2016 metų pabaigoje. Belieka tikėtis, kad viskas klostysis kuo geriausiai ir gyventojus kasmet varginanti problema bus išspręsta.
Gerda BELOKOPYTOVA, Evelina MALIAUSKAITĖ
