„Interpeliacija teisingumo ministrui yra lengvai paaiškinama politine logika, tačiau vargu ar bus sėkminga“, – teigia Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas, komentuodamas faktą, kad Seime oficialiai įregistruota interpeliacija ministrui Remigijui Šimašiui.
Pasak M. Ulozo, opozicija tiesiog privalo ją skelbti, nes visuomenė neigiamai nusiteikusi teismų atžvilgiu bei kelia viešas abejones dėl teisingumo Lietuvoje. Kita vertus, artėjantys Seimo rinkimai prideda papildomų motyvų kritikuoti valdančiuosius.
„Manau, kad interpeliacija nebus sėkminga, nes valdantieji nebus linkę aukoti ministro. Tiesa, kai kurie konservatoriai gan atvirai ministrą ir situaciją teisingumo srityje kritikuoja, liberalcentristai gali bandyti atkeršyti Liberalų sąjūdžio atstovams už jų deleguoto kultūros ministro Arūno Gelūno perviliojimą.
Tačiau pats ministras R. Šimašius nekelia daug politinių aistrų politiniams konkurentams, nes aktyviai nedalyvauja partinėje ar politinėje veikloje, o yra susitelkęs į darbą vadovaujamoje ministerijoje“, – sako politologas.
Politologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Dumbliauskas laikosi panašios nuomonės. „Specialiai šiuo reikalu net nesidomėjau, bet manau, kad tai tik žaidimai prieš rinkimus. Esu labai skeptiškas dėl to, ar reikalas apskritai rimtas“, – sakė V. Dumbliauskas portalui Balsas.lt.
Interpeliaciją teisingumo ministrui pasirašė 29 Seimo nariai.
Seimo statutas numato, kad Vyriausybės narys, kuriam pateikta interpeliacija, privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
R. Šimašiui pateikti penki klausimai – dėl per lėtai vykstančios teismų sistemos reformos, dėl padėties teismo medicinoje, dėl situacijos laisvės atėmimo įstaigose, dėl įvykių Garliavoje vykdant teismo sprendimą perduoti mažametę mergaitę motinai. Seimo nariai taip pat klausia, kokių žingsnių Teisingumo ministerija ėmėsi, kad nepasikartotų pernai vasarą nutikęs incidentas, kai Baltarusijai buvo perduoti duomenys apie žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį.