Vaikinas pasakoja, kad studijuodamas dirbo pačius įvairiausius darbus: nuo sunkių darbų „Senukuose“ iki tualetų valytojo darbo. Tuo studentas nesiskundė, tačiau jį labai nemaloniai pribloškė žmonių reakcija – daugelis tik tyčiojosi ir klausinėdavo, kaip jaunas žmogus gali dirbti tokius darbus.
Publikuojame vaikino komentarą:
Esu studentas, kiekvieną vasarą nuo aštuoniolikos leidžiantis darbuose. Iki tol rinkdavau uogas ar dažydavau kaimynų trobeles. Prieš abitūrą įsidarbinau statybose, darbas sunkus ir pavojingas, nes trūko saugos priemonių, tačiau tuo metu 600 eurų atlyginimas skambėjo kaip aukso kasykla, o ir kolektyvas pasitaikė geras, pamokantis ir blaivus, todėl darbas tikrai nebuvo toks baisus.
Po dvyliktos klasės egzaminų įsidarbinau prekybos centre "Rimi", kadangi nepakako jų siūlomo atlyginimo, įsidarbinau 1,5 etato. Kaip čia ir rašė, buvo labai malonių žmonių, tuo ypatingai pasižymėjo užsieniečiai, bet kasoje klausytis kaip tave siuntinėja dėl kainų, kurių pakeisti tu negali, taip atsibodo, kad ši darbo patirtis nepatiko. Rudenį pradėjęs studijas norėjau užsidirbti pragyvenimui pats, nes tėvai nėra iš turtingųjų taigi vėl grįžau į prekybos centrą.
Tačiau šįkart "Senukuose" jaunesniuoju konsultantu. Per 4 mėnesius tampydamas buitinę techniką trūkstant pagalbinių priemonių supratau, kodėl taip rotuoja žmones šioje vietoje. Man iškrypo stuburas ir prasidėjo stiprūs skausmai, todėl pusės etato algos atsisakiau, žinodamas, kad sveikatos kaina didesnė nei 180 eurų per mėnesį.
Du mėnesius pagyvenau be darbo, su tėvų parama. Galiausiai atėjus vasarai jau buvau susitvarkęs nugaros problemas kiekvieną dieną mankštindamasis ir pradėjau ieškoti darbo tik maisto prekių parduotuvėse arba ten, kur buvau įsitikinęs, kad nereikės tampyti sunkių daiktų.
Gavau darbą biotuoletų nuomos firmoje, kurioje pagrindinis mano darbas buvo išpurkšti tualetų vidų ir išorę valymo priemonėmis, papilstyti chemijos priemones ir sudėti tualetinį popierių.
Dėl to susilaukdavau daug patyčių iš žmonių, kuriems valydavome tualetus, bet tik iki tol, kol pasakydavau algą (kurios neviešinsiu), ties čia visi pradėdavo klausinėt "Už tokį papurškinėjimą?". Čia kolektyvas buvo labai geras, jei reikėdavo ką krauti, tam buvo visos priemonės, todėl geresnio nekvalifikuoto darbo negaliu nei įsivaizduoti, kur mokėtų didesnę algą, bet žmonės tik išgirdę kad dirbi prie biotualetų vis tiek teisdavo, kaip studentas gali dirbti tai? Po visų šių darbų supratau tai, kad daugelis žmonių yra ne tik nedėkingi, bet ir nepagarbūs bet kokiam darbui.