Kalbėdamas apie tai, ar pilnai suvakcinuotam žmogui praėjus kelioms savaitėms po paskutinio skiepo vertėtų atlikti antikūnų testą, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas teigė, kad formaliai tokio reikalavimo nėra. Tačiau turintiems galimybių šį testą M. Strioga patarė pasidaryti.
„Nes pastebima, kad kreipiasi vis daugiau žmonių, kuriems net ir po dviejų vakcinos dozių, ar tai būtų „Pfizer“, ar „AstraZeneca“, antikūnų titras nėra susidaręs“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė jis.
Jis pasakojo kitą savaitę Nepriklausomos ekspertų tarybos posėdyje kaip tik ketinantis premjerei pristatyti šį klausimą – kaip reikėtų elgtis su tokiais žmonėmis, kuriems po skiepo antikūnų nesusidarė.
Kaip pasakojo M. Strioga, jo pasiūlymas būtų skiepyti juos trečią kartą, tik svarbu apsibrėžti periodą, kada tą reikėtų daryti – ar po 3, ar 6 mėnesių.
Kol kas imuninį atsaką tikrina tik antikūnais
Visgi kartu onkoimunologas priminė, kad kalbant apie imuninį organizmo atsaką ne viską lemia antikūnai. Kitaip sakant, imuninis atsakas pasireiškia ne tik per antikūnus, bet ir vadinamąjį ląstelinį imunitetą.
„Šiuo metu ir Izraelyje yra kuriamas testas, kuris leis pasitikrinti ir T limfocitus, taigi kitą imuninės sistemos grandį. Ji, kaip žinia, veikia, ką rodo tyrimai, ir neturint antikūnų.
Tačiau tol, kol mes neturime galimybės pasižiūrėti į kitas imuninio atsako grandis, ar jos susidarė ir turime remtis vien teorine prielaida, šiandien lieka vertinti pagal tai, ką galime pamatuoti, taigi, pagal antikūnų titrą. Tai kol kas vienintelė objektyvi galimybė, leidžianti įvertinti, koks yra apsaugos statusas“, – konstatavo specialistas.
Labiau tiktų kito tipo vakcina?
M. Striogos manymu, šios apsaugos neturintiems žmonėms protingiausia būtų taikyti pakartotinę vakcinaciją greičiausiai naudojant kitos platformos vakciną.
„Taigi jei žmogus buvo paskiepytas „AstraZeneca“, galbūt tą daryti taikant RNR vakcinas. Šis sprendimas dar nepriimtas, bet tai bus diskutuojama, nes tai tampa aktualia problema, ypač tarp žmonių, kurie turi gretutinių ligų. Tai tarp onkologinių pacientų tai yra santykinai nemaža dalis tokių pacientų“, – pastebėjo jis.
Kviečiame žiūrėti visą pokalbį su specialistais laidoje „Dienos pjūvis“:
Gamintojas galimybės nenumato
Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė sutiko, kad ši problema tampa vis aktualesnė, tačiau vakcinų gamintojų rekomendacijos vėlgi tokių situacijų neapima.
„Tai yra dar sunkiau sprendžiama problema nei dabar diskutuojamas intervalo tarp dviejų vakcinos dozių ilginimas ar persirgusiųjų skiepijimo viena doze klausimas. Tai dar labiau neatitiktų vakcinos informacinio lapelio ir joks gamintojas nebandė tų žmonių, kuriems nesusidarė imunitetas, skiepyti trečia doze. Tokių rekomendacijų nėra nei iš gamintojų, nei Europos vaistų agentūros. Taigi abejoju, ar tokie siūlymai galėtų tapti realybe“, – dėstė mokslininkė.
Imunologai ir infektologai jau yra atkreipę dėmesį, kad daliai žmonių po bet kokio skiepo imunitetas gali nesusiformuoti. Dažnai tai – imunosupresuoti pacientai, kai vartojami imuninę sistemą slopinantys vaistai, kai jie specialiai naudojami po organų persodinimo operacijų.
Visgi A. Žvirblienė pažymėjo, kad, jos manymu, galvoti apie dar papildomas vakcinos dozes taikant gydymą nebūtų geras sprendimas.
„Jei žmogus gauna imunosupresinį gydymą, abejočiau, ar yra gerai jam suleisti dar papildomą dozę, net jei tai ir būtų galima. Nes jei imuninė sistema yra dėl kažkokios priežasties slopinama, ne visais atžvilgiais būtų teisinga žmogui skatinti tą imuninį atsaką“, – sakė imunologė.
