„Ne tik „MG Baltic“ ten buvo, bet ir kitų siūlytojų labai įvairių, pradedant nuo tokių nacionalistinių argumentų, (...) ir buvo keliamos fone įvairios sąmokslo teorijos, kad jeigu nepastatysime ten (Sirvydo skvere) J.Basanavičiaus, tai kažkas ten namų pristatys“, - žurnalistams sakė liudytoju politinės korupcijos tyrime parodymus davęs R.Šimašius.
„Žinote, buvo apie tai labai keistai užsiminta, aš, tiesą sakant, to argumento labai nesupratau, nes labai užuominomis ir ezopo kalba, bet buvo apie tai užsiminta“, - po ilgiau nei 4 valandas trukusios apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) teigė meras, paklaustas, ar argumentas dėl skvero užstatymo buvo pateiktas „MG Baltic“ atstovų.
R.Šimašius patikino, kad statybos K.Sirvydo skvere, kaip ir kitose po karo susiformavusiose miesto erdvėse išgriovus pastatus, neplanuojamos.
Tyrėjų dėmesys - gruodžio 2-osios posėdžiui
Jis patvirtino, kad tyrėjams labai rūpėjo ir jie daug kalbėjosi apie 2015 metų gruodžio 2 dienos savivaldybės posėdį. Jame nuspręsta sprendimą dėl paminklo statymo prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos atidėti.
Teisėsaugos pareigūnai domėjosi, kas konkrečiai prašė šį klausimą išimti iš savivaldybės posėdžio darbotvarkės. Tuo metu Vilniaus meras sakė to tiksliai neatsimenantis. Tame posėdyje sprendimą dėl klausimo atidėjimo jis pristatė pats.
„Nežinau, ar tai buvo Artūras Blotnys, buvęs Miesto plėtros departamento vadovas, ar tai buvo, sakykime, ta potenciali darbo grupė iš mano vicemerų, nes mes visi aptarinėjome tą klausimą“, - sakė R.Šimašius.
Buvęs Vilniaus savivaldybės departamento vadovas Artūras Blotnys BNS penktadienį paneigė R.Šimašiaus svarstymus. A.Blotnys iš miesto vyriausiojo architekto pareigų pasitraukė 2015 metų lapkričio 6 dieną. Be to, jis teigė visuomet nuosekliai laikęsi pozicijos, kad paminklas J.Basanavičiui turi būti pastatyta prie Nacionalinės filharmonijos.
„Šiuo atveju nepamenu, ar mes seniūnų sueigoje tą klausimą svarstėme ir nusprendėme, ar jau posėdžio metu tas buvo nuspręsta“, - kalbėjo jis.
Jis teigė, kad keisti paminklo vietą į Sirvydo skverą prašė Lietuvos laisvės sąjungos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos savivaldybėje, Nacionalinio muziejaus vadovybė. Meras tvirtino, kad to prašė ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau pats ministras pirmininkas tai griežtai neigia.
Savo ruožtu po apklausos STT Vilniaus meras dar kartą pakartojo, kad tikrai su A.Butkevičiumi aptarė J.Basanavičiaus paminklo vietos parinkimą.
„Kas yra spaudimas, kas nėra spaudimas, nežinau, galbūt aš nejautrus spaudimui esu ir nelabai jam pasiduodu, bet apie tai, kad paprašymas dar panagrinėti, gal tikrai galima Sirvydo skvere, galbūt net pinigų būtų galima skirti, kad tas skveras būtų sutvarkytas, apie tai kalba buvo, visiškai akivaizdu“, - sakė R.Šimašius.
Aptarė ir su E.Masiuliu
R.Šimašius prisiminė apie J.Basanavičiaus paminklo vietos peripetijas kalbėjęsis ir su įtariamuoju politinės korupcijos byloje, buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu.
„Aš spėju, kiek mano atmintis nepaveda, kad vėlgi, kaip ir daugybė kitų žmonių, tai aš galbūt ir sulaukiau klausimo, tai kas ten pas jus vyksta su tuo Basanavičiumi, kas per aistros? Natūralu, nes visiems tai atrodė nenormali situacija. Spėju, kad tokio klausimo galėjau sulaukti, bet galiu tvirtai ir aiškiai pasakyti, kad jeigu būčiau sulaukęs kokio nors paskatinimo, paraginimo, paspaudimo, kad priimkite vieną ar kitą klausimą, tai tikrai būčiau atsiminęs, nes niekada tokių raginimų nesulaukiu“, - kalbėjo sostinės vadovas.
Jis teigė, kad E.Masiulio domėjimasis paminklo vietos parinkimu jam įtarimų nesukėlė, nes šis klausimas domino daug asmenų, o sprendimas išimti iš savivaldybės posėdžio darbotvarkės klausimą dėl J.Basanavičiaus paminklo buvo priimtas, siekiant įvertinti visus argumentus dėl jo vietos.
Meras taip pat sakė gegužės mėnesį informavęs kitą įtariamąjį politinės korupcijos byloje, „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, kad savivaldybė galutinai nusprendė J.Basanavičiaus paminklą statyti prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, o ne ten, kur norėjo koncernas - prie K.Sirvydo skvero.
Teisėsauga įtaria, kad E.Masiulis iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.
Teisėsauga įtaria, kad E.Masiulis iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį. E.Masiulis teigė, kad tarp klausimų, dėl kurių R.Kurlianskis galėjo duoti kyšį, buvo liberalų įtaka sostinėje parenkant vietą J.Basanavičiaus paminklui Vilniuje, taip pat svarstymai Seime dėl Vartojimo kreditų įstatymų pataisų ir parlamento nutarimas dėl kelio Vilnius - Utena.
Tuo metu Vilniaus opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos vadovas, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas pareiškė, kad savivaldybė sprendimu J.Basanavičiaus paminklą statyti prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos tik dangsto korupciją.
Politikas taip pat pranešė, kad siūlys savivaldybei iš naujo spręsti dėl vietos paminklui ir galbūt nuspręsti perkelti jį į rekonstruojamą Lukiškių aikštę.
„Po Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymų, mes, neabejoju, kad kreipsimės iš naujo į tarybą, kad ji iš naujo persvarstytų tą sprendimą ir būtų paskirta vieta Lukiškių aikštėje, kurioje šiuo metu numatyta vieta paminklui, tik neaišku, kokiam. Ir kad šiuo atveju argumentai Liberalų sąjūdžio, stumiantys Basanavičių į automobilių aikštelę prie filharmonijos, yra tiesiog bandymas išvengti kaltinimų korupcija“, - žurnalistams sakė A.Zuokas, Vilniaus mero apklausos metu atvykęs prie STT.
Prokurorų užklausa R.Šimašiui
Galimos politinės korupcijos tyrimą atliekantis Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius šių metų rugpjūčio 5-ąją raštu atsiuntė klausimus Vilniaus merui Jis teiravosi, kada, kokiu teisiniu pagrindu ir kieno iniciatyva Vilniaus savivaldybėje pradėtas paminklo J.Basanavičiui klausimas.
Prokuroras taip pat klausė, kokios vietos buvo svarstomos J.Basanavičiaus paminklui statyti, ar tarp jų buvo Konstantino Sirvydo skveras, dėl kokių priežasčių ir kada šios vietos buvo atsisakyta, kokioje vietoje nuspręsta statyti paminklą.
„Kokie buvo (yra) šio paminklo finansavimo šaltiniai, ar tarp paminklo dr. Jonui Basanavičiui mecenatų buvo (yra) koncernas „MG Baltic“. Jei taip, kada, kokius pasiūlymus ir kokie šio koncerno atstovai yra pateikę dėl šio paminklo statymo Vilniaus mieste vietos ir jo sąmatos?“, - teiravosi J.Laucius.
Vilniaus savivaldybės 2015-ųjų gruodžio 2-ąją taryba turėjo svarstyti rezoliuciją, kuria būtų įsipareigota, jog J.Basanavičiaus paminklas statomas erdvėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmonija, vietoje dabar čia esančios automobilių aikštelės. Vis dėlto klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Vilniaus meras R.Šimačius gruodžio 2 dienos posėdžio pradžioje pranešė, kad šis klausimas išbraukiamas iniciatorių iniciatyva: „Rengėjai iš darbotvarkės atsiima šiuos klausimus -(...) kadangi daug kam klausimų iškilo, tai 33 klausimu įrašyta deklaraciją dėl J.Basanavičiaus paminklo irgi siūloma atidėti iki kito karto, kad visi iki galo išsidiskutuotų ir neliktų bent jau faktinių nesutarimų ar skirtingo situacijos matymo“.
Merui pasiūlius klausimas tąkart išbrauktas iš darbotvarkės ir ir į ją grįžo tik kitų metų kovą - taryba šią rezoliuciją priėmė.
J.Laucius domėjosi, kada gimė rezoliucija, kodėl ir kieno iniciatyva ji buvo išbraukta iš darbotvarkės, kokie buvo tokio sprendimo argumentai, ar sprendimas buvo įformintas raštu. Jis taip pat prašė nurodyti tikslią J.Basanavičiaus paminklo klausimo svarstymo chronologiją savivaldybės tarybos posėdžiuose, ar buvo siūlomos kelios vietos ir kurios, dėl kokių priežasčių buvo atsiimtas klausimas.
Savivaldybė neatsako, kas pasiūlė braukti klausimą iš darbotvarkės
Meras Remigijus Šimašius atsakymą į prokuroro klausimus išsiuntė tą pačią dieną. Jis nurodė, kad apie „MG Baltic“ ketinimus paremti paminklą J.Basanavičiui žino tik iš viešosios erdvės ir netiesiogiai - iš kitų paminklo statybų iniciatorių.
„(...) norėčiau pažymėti, kad apie „MG Baltic“ koncerno siekius prisidėti prie minėto paminklo pastatymo man yra žinoma tik iš viešojoje erdvėje paskelbtos informacijos bei iš oficialių susitikimų su suinteresuotomis institucijomis, jų atstovais, pvz. Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte“, - nurodo meras.
Parengti detalų atsakymą prokurorui meras pavedė savivaldybės tarybos sekretoriui Simonui Girdzijauskui.
Sekretoriaus atsakymuose pateikta detali eiga, kaip savivaldybėje bei Vyriausybėje vystėsi J.Basanavičiaus paminklo klausimas, tačiau neatsakyta, kodėl rezoliucija, nustatanti konkrečią paminklo vietą, buvo atsiimta, kieno iniciatyva ir kuo argumentuojant.
Tarybos sekretoriaus S.Girdzijausko pasirašytame rašte tik nurodyta, kad rezoliucija atsiimta gavus alternatyvų Lietuvos laisvės sąjungos atstovo Žilvino Šilgalio siūlymą statyti paminklą kitoje vietoje. S.Girdzijauskas taip pat dėsto, kad iniciatoriai turi teisę atsiimti projektą, apie tai tarybos sekretoriui praneša raštu. Tačiau kas tai padarė, prokuroro neinformavo.
Rašte taip pat pažymima, kad pernai rugsėjo 29-ąją buvo paskelbta gyventojų apklausa dėl paminklo vietos, tačiau nė viena jų „negavo aiškaus palaikymo“. Šia apklausa piktinosi Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, mat savivaldybės tinklalapyje pateikti duomenys rodė, jog beveik 48 proc. iš 886 balsavusiųjų pasisakė už vietą prie filharmonijos, 52 proc. - už K.Sirvydo skverą. Tuo metu Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus BNS pateikti duomenys rodė palaikančiųjų vietą prie Filharmonijos persvarą (55 proc. prieš 45 proc.). Be to, nurodyta, kad balsavo tik 754 žmonės. Savivaldybės viešųjų ryšių skyrius aiškino tai „technine klaida“, kuomet jau pasibaigus nustatytam apklausos laikui žmonės dar galėjo balsuoti.
„MG Baltic“ remiamas paminklas jau buvo pradėtas gaminti
Lietuvos nacionaliniam muziejui priklauso tarpukario 1930-aisiais skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtas J.Basanavičiaus skulptūros maketas - jis šiuo metu saugomas muziejuje. „MG Baltic“ ketino paremti skulptūros pagal šį maketą sukūrimą. Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė yra sakiusi, kad skulptūra jau buvo pradėta gaminti, ją kūrė klaipėdietis menininkas Algirdas Bosas.
B.Kulnytė buvo viena aktyviausiai palaikančiųjų idėją statyti būtent „MG Baltic“ paremtą paminklą Konstantino Sirvydo skvere, taip pat aštriai kritikavo kitą savivaldybės pasirinkimą - vietą priešais nacionalinę filharmoniją.
Anot B.Kulnytės, vieta netinkama, nes erdvė pernelyg uždara - vieta esą netinkama ir pačiai skulptūrai. Ji teigė, kad S.Sirvydo skvero savivaldybė esą nesirenka, nes ateityje čia planuoja statybas. Savivaldybės atstovai šiuos kaltinimus atmetė, sakydami, kad nors planai K.Sirvydo skvere leistų atkurti čia buvusius pastatus, to daryti neketinama.
Jos poziciją palaikė ir kultūros ministras Šarūnas Birutis, savivaldybės pasirinktą vietą kritikavo ir Kultūros ministerijos kviesti ekspertai, Gražinos Drėmaitės vadovaujama Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Vilniaus opoziciniai Lietuvos laisvės sajunga (liberalai) net kelis kartus tarybai taip pat siūlė svarstyti K.Sirvydo skverą, kaip vietą skulptūrai, taryba siūlymus atmetė.
Liberalai siūlė mažesnius apribojimus kreditoriams
Teisėsauga įtaria, kad Liberalų sąjūdžio tuometis lyderis E.Masiulis galėjo veikti neteisėtai Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymų pataisas pernai rudenį.
Tuomet Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis, Seimui svarstant vartojimo paskolų sugriežtinimus, teikė pataisą, kad vartojimo kreditą suteikančios įstaigos galėtų pačios pasirinkti, kaip tikrinti kliento galimybes grąžinti pinigus: arba naudotis kreditingumui vertinti skirtais registrais, arba pasikliaujant tik paties kredito gavėjo pateikta informacija.
Š.Gustainis kritikavo, kad įstatymo projekte, kurį vėliau priėmė Seimas, numatoma, kad „vartojimo kredito davėjai negalės be išlygų pasikliauti vartotojų nurodomais duomenimis“.
Balsuoti už pataisą agitavo ir pats E.Masiulis.
„Tikrai kviečiu pritarti šiai pataisai, nes ji eliminuoja perteklinius reikalavimus (...), Tiesiog būtų sveikesnio proto sprendimas“, - aiškino tuometinis parlamentaras ir liberalų lyderis.
Nors parlamentarai pataisos ir nepriėmė, ją palaikė visi balsavime dalyvavę liberalai, taip pat „darbietis“ Vytautas Gapšys, teisėsaugos įtariamas paėmęs kyšį iš R.Kurlianskio.
Vilniaus meras 2015 metų kovo pabaigoje raštu kreipėsi į Lietuvos banką, kritikuodamas 2013-aisiais banko patvirtintas taisykles, nustatančias kredito gavėjų mokumo vertinimą. Jis kritikavo, jog vartojimo kreditui gauti taikoma ta pati nuostata, kaip ir ilgalaikėms paskoloms, pavyzdžiui, būstui, t.y. kad mėnesinė kredito įmoka neviršytų 40 proc. kredito gavėjo pajamų.
Anot jo, vertinant mokumą, neturėtų būti įtraukiamos, pavyzdžiui, telefono pirkimo išsimokėtinai sutartys su mobiliojo ryšio operatoriais. R.Šimašius nurodė, kad vertinant tik 4 pastarųjų mėnesių kliento oficialias pajamas taip pat neįmanoma nustatyti jo galimybių grąžinti kreditą, kadangi nemaža dalis asmenų Lietuvoje gauna ir nedeklaruotas pajamas, t.y. vadinamuosius „vokelius“.
„Tokie darbuotojai formaliai laikytini neturinčiais pakankamo pajamų šaltinio, nors, praktiniu požiūriu, nėra jokių kliūčių, dėl kurių jie galėtų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų vartojimo kredito gavėjui“, - tuomet teigė R.Šimašius.
Visgi po apklausos STT jis teigė, kad laišką Lietuvos bankui parašyti jo paprašė advokatas Kęstutis Kvainauskas.
R.Šimašius: A.Vaitkunskienė prasidėjus tyrimui pasakė, kad mokėsi su R.Kurlianskiu
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad prasidėjus tyrimui dėl galimos politinės korupcijos savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė jį informavo, jog yra buvusi byloje įtariamo „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio bendramokslė universitete.
„Taip, man ji tai pasakė. Kai iškilo Eligijaus Masiulio byla, tai ji man pasakė tą dalyką“, – penktadienį žurnalistams sakė R.Šimašius po to, kai davė parodymus minėtame tyrime.
Sostinės savivaldybės vadovas šio fakto nesureikšmino.
„Justas Laucius irgi yra mano kursiokas, tai ką dabar su tuo padarysi? Lietuva yra mažesnė, nei mes norėtumėme, ir yra tų sąsajų įvairių, formalių ar neformalių“, – kalbėjo meras.
J.Laucius vadovauja ikiteisminiam tyrimui, kuriame buvo apklaustas R.Šimašius.
Pati A.Vaitkunskienė BNS anksčiau pareiškė į klausimą apie sąsajas su R.Kurlianskiu atsakysianti raštu.
„Ne nežinau, aš pasitarsiu. Nes aš nemanau, kad tie tyrimai, kurie vyksta, turi kažkokį tai ryšį su tuo, kas su kuo mokėsi Lietuvoje. Yra dešimtys ir šimtai tūkstančių, baigusių universitetus, epizodiškai bendravusių studijų metais“, – nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė.
Teisėsauga įtaria, kad buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.
E.Masiulis teigė, kad tarp klausimų, dėl kurių R.Kurlianskis galėjo duoti kyšį, buvo liberalų įtaka sostinėje parenkant vietą J.Basanavičiaus paminklui Vilniuje.
Teisėsauga taip pat įtaria E.Masiulio neteisėtą veikimą Seime pernai svarstant Vartojimų kreditų įstatymo pataisas ir Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius - Utena.
E.Masiulis neigia savo kaltę ir sako iš R.Kurlianskio paėmęs 90 tūkst. eurų paskolą nekilnojamojo turto projektams vystyti.
