„Tai, ką jis (E.Masiulis - BNS) paaiškino, tartum pakreipia visą bylos eigą kita linkme, bet vis dėlto tie paaiškinimai jam, kaip politikui, deja, garbės nedaro ir kelia visokių kitokių klausimų, kurie susiję su politika. Reikia vertinti, kad tai yra, deja, tikrai smūgis perspektyviu ir gabiu laikytam jaunam politikui. Nenoriu sakyti, kad po tokio smūgio neįmanoma atsigauti, bet šiandien atrodo, kad toks žingsnis sunkiai įmanomas“, - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas.
Anot jo, paskolos ėmimas grynaisiais pinigais iš versle dirbančio asmens politiko nepuošia, o E.Masiulio argumentai dėl siekio susikurti finansinį saugumą kelia abejonių.
„Lieka dalykų, kurie tikrai nepuošia. Tai yra ir grynųjų pinigų naudojimas, ir paskolos ėmimas ne iš institucijų, o iš žmonių, su kuriais esi susijęs tam tikrais ryšiais, kurie yra versle ir kurie gali daryti įtaką, apskritai tas pats noras susikurti šeimai finansinį saugumą skamba dviprasmiškai, kuomet apie tai kalba politikas. Tai kelia visokių negerų minčių“, - kalbėjo G.Nausėda.
Ekonomistas apgailestavo, kad po šio skandalo šalies politinėje arenoje liks dar mažiau pasirinkimo galimybių.
„Aš manau, kad jis (E.Masiulis - BNS) buvo vienas iš lyderių ne tik partijoje, bet ir tarp ryškiausių Lietuvos politikų, pagal savo amžių ir energiją turėjo galimybę dirbti bet kokiuose postuose. Šiek tiek apmaudu, nes tokių naujos kartos politikų Lietuvai verkiant reikia ir kuomet atsitinka nesekmės, tenka apgailestauti, kad vėl viskas grįžta į status quo ir pasirinkimas vėl susiaurėja iki to nenorimo minimumo“, - sakė G.Nausėda.
Savo paskyroje feisbuke analitikas rašo, jog antradienio vakarą pažiūrėjęs interviu su E. Masiuliu per televiziją, stengėsi patikėti jo versija ir žodžiais.
„Pirma, E. Masiulis nukėlė mus į gūdžius viduramžius Italijoje, kuomet pirmieji bankai jau buvo susikūrę, tačiau kas yra bankinis pavedimas ir negrynieji, dar niekas nežinojo. (...) Kaip čia taip atsitinka, kad Lietuvos žmonių indėliai bankuose kasmet didėja septynmyliais žingsniais, nors palūkanos už juos yra nulinės, tačiau politikai tiesiog negali pakęsti sąskaitinių pinigų ir apsikaišioja spintas, butelius ir viską, kas turi talpos, grynaisiais? Prieš kurį laiką koldūnų žinovas P. Gražulis, dabar E. Masiulis. Na, koks gi jis liberalas, tiesiog ultrakonservatorius, kitaip nepavadinsi...“, - teigė G.Nausėda.
„Antra, E. Masiulis, narsiai vykdydamas nekilnojamojo turto operacijas, anot jo paties, tenorėjo susikurti finansinį saugumą sau ir savo artimiesiems. Gana keista, kad susikurti saugumą labiausiai norėta tuo metu, kai visos sociologinės apklausos pranašavo premjero arba bent jau svarbaus ministro portfelį po Seimo rinkimų. Tačiau svarbiausia yra tai, kad politiko amatas pagal apibrėžimą negali sukurti saugumo net ir ketverių metų laikotarpiui. Jei kažkas nori saugumo, privalo dirbti NT brokeriu, žaislų surinkėju, gėlių augintoju ar pan. Politikas, kuris užsigeidžia susikurti šeimos saugumą, būdamas valstybės tarnyboje, tampa pavojingas visuomenei ir sau pačiam“, - feisbuke rašo G.Nausėda.
Gegužę iš politikos dėl kyšininkavimo bylos pasitraukęs E.Masiulis antradienį paskelbė savo versiją, kad jis iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurliankio paėmė 90 tūkst. eurų paskolą, už kurią ketino pirkti nekilnojamąjį turtą Nidoje. E.Masiulis teigė sandorio neregistravęs pas notarą ir pasirašęs paskolos raštelį, o paskolą įsipareigojo grąžinti per metus. Skolos rašteliai per kratą politiko namuose nebuvo paimti.
Teisėsauga įtaria, kad E.Masiulis iš R.Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį. Įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo pateikti, kai gegužę atliktos kratos metu E. Masiulio namuose rasta apie 250 tūkst. eurų. Teisėsauga teigia, kad šie pinigai galėjo būti įgyti neteisėtai.
