Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln. eurų bendrajam ugdymui, 96,7 mln. eurų profesiniam mokymui, o 445,6 mln. eurų – aukštajam mokslui ir tyrimams. Iš Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) skirtų lėšų apie 96 mln. susijusios su pedagogų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų atlyginimais.
Švietimui, palyginti su 2018 metais, kitąmet papildomai atriekiama 189 mln. eurų. Vyriausybė numato, kad ši suma bus skiriama pedagogų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti, švietimo, mokslo ir studijų kokybei gerinti.
2019 metais švietimo įstaigų modernizavimui ir infrastruktūros gerinimui ketinama skirti kiek daugiau nei 12 mln. eurų. Dar 9,5 mln. kitąmet skiriama mokyklų pastatų, erdvių, priemonių ir transporto modernizavimui.
Pinigai mokykloms, bet ne mokytojams
Tačiau didelės išlaidos švietimui anaiptol nereiškia didelių investicijų į pedagogus. Štai „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė pastebi, kad Lietuva į švietimą investuoja daugiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.
„2016 m. viešojo sektoriaus išlaidos švietimui sudarė 5,2 proc. BVP, tai yra net daugiau nei ES vidurkis, kuris siekė 4,7 proc. <...> Viduriniam ugdymui skiriama 1,8 proc. BVP – tik kiek mažiau nei ES vidurkis, siekiantis 1,9 proc. BVP, bet daugiau nei latviai, estai, vokiečiai, švedai ar danai. Aukštesniajam ir aukštajam mokslui taip pat skiriame daugiau nei ES vidurkis“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė L. Galdikienė.
Čia pat ji priduria, kad Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2018 metų švietimo ataskaitoje „Education at glance“ matyti, kad didžiąją investicijų dalį suvalgo nekilnojamasis turtas.
„Prie to greičiausiai prisideda didelis mokyklų tinklas ir noras ES lėšomis paremontuoti net tas mokyklas, į kurias eina vos keli mokiniai. Visgi didelės išlaidos ilgalaikiam turtui reiškia, jog einamosioms išlaidoms, įskaitant ir atlyginimus, lėšų lieka mažiau“, – pastebėjo ekonomistė.
EBPO ataskaitoje akcentuojama, kad pedagogai Lietuvoje sparčiai sensta, beveik pusei šalies mokytojų – daugiau nei 50 metų. Tai pat pažymima, kad pradedantys Lietuvos pedagogai uždirba dvigubai mažiau, nei EBPO šalių vidurkis, bet daugiau nei Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos pedagogai. Vis dėlto EBPO įžvelgia, kad net kylant karjeros laiptais šalies pedagogų atlyginimas kyla itin mažai ir yra vienas prasčiausių tarp organizacijos narių.
Mokinių mažėja, išlaidos pastatams auga
Analogišką išvadą pernai priėmė ir Valstybės kontrolė, atlikusi švietimo tinklo auditą. Kaip rodo audito duomenys, 2014–2016 m. Lietuvoje mokinių skaičius sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49, o finansavimas švietimui išaugo 113 mln. eurų. Anot Valstybės kontrolės, išlaidos mažoms klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto.
Nuo 2014 m. iki 2017 m. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius sumažėjo beveik visose savivaldybėse, kai kuriose (Pakruojo r., Skuodo r., Pagėgių sav.) – net penktadaliu. Per šį laikotarpį mokinių padaugėjo tik Vilniaus ir Klaipėdos miestuose ir rajonuose ir Palangoje. 2016–2017 m. m. Vilniaus r. pagrindinės mokyklos klasėje vidutiniškai buvo 3,11, o Panevėžio m. gimnazijoje – 29,12 mokinio.
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad išlaidos mokyklų išlaikymui galėjo nemažėti dėl to, kad tvarkydamos mokyklų tinklą savivaldybės linkusios neuždaryti mažų kaimo mokyklų. Jos tik reorganizuojamos.
Trūksta politinės valios
Sistema, kurioje, net ir mažėjant vaikų skaičiui, auga išlaidos mokyklų pastatams, yra ir politinė problema, mano Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.
„Dabartinė valdžia realiai atstovauja daugiau regionų žmonėms ir regioniniams rinkėjams, nenori daryti šitų skausmingų sprendimų. Jie nori kalbėti apie tai, kaip jie rems kaimą, kaip rems regionus, mažas mokyklas, bet jie nenori prisiimti atsakomybės ir sakyti, žiūrėkit, iš tikrųjų reikia kažką keisti“, – tv3.lt sakė A. Lašas.
Jis sako pasigendantis valdžios plano, kaip spręsti silpnų, bet daug lėšų suvalgančių, mažų mokyklų problemą.
„Koks yra planas pakeisti kokybę tose mokyklose? Kas pasikeis, jeigu mokytojai neturi krūvio ir jie važinėja tarp trijų mokyklų, kad jį susirinktų. Tai kokia ten kokybė bus? Ar mes finansuojame egzistavimą kaimo mokyklų ar valstiečiai realiai turi planą pakeisti kokybę? Aš to plano nemačiau. Ir profsąjungos nekalba apie tai. Čia ne pinigų esmė, pinigų sistemoje yra dar nemažai. Klausimas, kaip mes juos naudojame dabar, kaip juos efektyviau panaudoti“, – klausimą kėlė A. Lašas.
Anot dekano, neužtenka vien optimizuoti mokyklų tinklą, taip pat reikia rūpintis mokytojų kompetencijos kėlimu, nes jie „sudaro esminę mokyklos atramą, šerdį“. Be to, pažymi A. Lašas, švietimo sistemoje trūksta pasitikėjimo ir asmenų, kurie bendruomenę telktų pokyčiams.
„Turi būti žmogus, kuris turi viziją ir yra telkiantis. Reikia pradėti nuo telkimo, vizijos, kad parodytume žmonėms, kur galima nueiti, o ne automatinės reformos dar vienos. Vienas iš žmonių turėtų būti ministras, premjeras, bet kol kas jis nesielgia taip, kaip turėtų elgtis. Kuo daugiau toje grandinėje yra telkiančių, tuo geriau“, – sakė A. Lašas.
Streikuoja dėl didesnių atlyginimų
Dalis šalies pedagogų jau penktą savaitę streikuoja dėl etatinio apmokėjimo modelio ir per mažų atlyginimų.
Keliasdešimt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pedagogų daugiau nei savaitę nakvoja ir žada toliau nakvoti Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.
Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.
Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.
