Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko ir kitų analitikų pateikta makroekonomikos apžvalga į Verslo inkubatorių surinkusių regiono verslininkų nenudžiugino. Bankai plukdo pinigus iš Lietuvos, verslas velka biurokratinę naštą, nedarbas nemažėja, šalį skandina šešėlinė ekonomika.
Vargas dėl mokesčių
„Norėdami padėti Vyriausybei kovoti su šešėline ekonomika siūlėme mažinti mokesčius, bet Šimonytė (finansų ministrė — red. past.) užsispyrė kaip ožys — esą problema ne mokesčiai, o kiauros sienos“,— sakė S. Besagirskas.
Jis įsitikinęs, kad žmonės ir įmonės dirba nelegaliai, norėdami išvengti mokesčių.
Mokesčių mokėjimo paprastumu mus lenkia švedai, estai ir kiti europiečiai. Be to, Švedijoje aiškiai matyti, kur nueina mokesčiai, o pas mus sistema — neskaidri, mano analitikas. Žmonės įsitikinę, kad mokesčių pinigus — pavogs.
Nerimą analitikui kelia tai, kad Lietuva atsilieka nuo kitų šalių pagal investicijas į technologinį atnaujinimą: „Vadinasi, ateityje neišvengsime problemų“.
Verslą slegia ir per didelė biurokratinė našta. Esą verslininkai pasakoja, kad norėdami atidaryti įmonę, pusę metų vargsta, kol gauna iš įvairių institucijų leidimus, sukiša krūva pinigų į „nesąmones“, po to ateina tikrintojai ir trukdo dirbti.
Bankai nepadeda
S. Besagirsko žodžiais, namų ūkių indėliai bankuose padidėjo 2,3 procento, įmonių — 4,6 procento sumažėjo, o labiausiai išaugo valdžios lėšų — net 58 procentais. „Vadinasi, valdžia labai brangiai pasiskolino daugiau, negu jai reikia, pinigus padėjo į bankus, iš kurių gauna mažas palūkanas. Nors Kubilius sako, kad tai gerai, bet iš tikrųjų — nieko gero“,— aiškino S. Besagirskas.
Analitiko duomenimis, bankai nuo 2008— ųjų spalio iš Lietuvos į motininius bankus išplukdė beveik 10 milijardų litų — tai sudaro ketvirtadalį viso bankų rezervo.
„Gyventojai, įmonės ir valdžia yra visiškai priklausomi nuo bankų, todėl niekas negali jų pažaboti. Vokiečiai turi įrankių, kaip priversti bankus skolinti daugiau ir pigiau, tačiau Lietuvoje to pritaikyti neįmanoma dėl Šarkino (Lietuvos banko valdybos pirmininkas — red. past.) pasyvumo ir didelės priklausomybės nuo bankų“, — sako S. Besagirskas.
Tendencijos išlieka grėsmingos — bankai didina paslaugų įkainius, kurie lyginant su 2008 metų duomenimis, augo du kartus.
Analitikas įtaria, kad tarp Lietuvos bankų yra kartelinis susitarimas: palūkanos — mažėja, skolinimosi marža — didėja. „Nors eurai pasaulinėje rinkoje pinga, bankai to stengiasi neparodyti“.
Kur dirbantieji?
Anot S. Besagirsko, nors nedarbas Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau lankantis įmonėse paaiškėjo, kad kvalifikuotų darbuotojų trūksta.
S. Besagirskui susidarė įspūdis, jog bedarbiai nebenori dirbti, auga pašalpų gavėjų karta, dalis — dirba nelegaliai.
„Sodų bendrijoje kas antrame namuke gyvena alkoholikai, augina po 4— 5 vaikus, už kuriuos gauna pašalpas, ir nieko nedirba. Nustatyta, jei šeimoje dvi kartos nedirba, tai trečia karta tikrai nebedirbs“,— konstatavo analitikas.
Padėtis darosi grėsminga, nes visuomenei senstant daugėja išlaikytinių.
Trečdalis Lietuvos — šešėlyje
Analitikės Ugnės Radžiūnaitės žodžiais, šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro 27 procentus bendrojo vidaus produkto. Nors vokiečių mokslininkų duomenimis, gali siekti ir 32 procentus.
Šešėlis susideda iš kontrabandos, ekonominės veiklos, slepiant mokesčius, nelegalaus darbo ir prekybos nelegaliais produktais bei prekėmis.
Šešėlinės ekonomikos augimą iliustruoja tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba užfiksuoja daugiau mokesčių slėpimo atvejų, muitinė — cigarečių kontrabandos.
Didesnės gyventojų išlaidos nei pajamos irgi liudija apie lėšas, gaunamas iš šešėlio. Be to, augant bendrajam vidaus produktui, nedidėja mokesčių surinkimas.
Anot pranešėjos, dideli mokesčiai bei jų nepastovumas skatina šešėlinės ekonomikos atsiradimą. Sudėtingi įstatymai taip pat prie to prisideda.
Esą kuo didesnis atotrūkis tarp darbo užmokesčio prieš mokesčius ir po jų, tuo labiau darbdaviams ir darbuotojams knieti sudaryti nelegalią sutartį.
U. Radžiūnaitės nuomone, mokesčius kontroliuojančios institucijos turėtų efektyviau, sistemingiau dirbti. „Pas mus jos atlieka budelio vaidmenį, o kitose šalyse — konsultanto“,— sakė ji.
Mokėti mokesčių neskatina ir žema valdžios moralė — korupcija, išlaidavimas, prastas suteikiamų paslaugų lygis.
Irena BUDRIENĖ
