Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos visuomenė turėjo progos susipažinti su ilgai iki šiol žiniasklaidos nepastebėtu ūkio ministru Evaldu Gustu. 55-erių inžinieriaus išsilavinimą turintis ministras užsimojo per ateinančius kelerius metus Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) sujungti su Muitinės departamentu ir naujai tarnybai perduoti visus su mokesčių surinkimu bei administravimu susijusius darbus, šiuo metu atliekamus kitų institucijų, tarp kurių yra valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“). „Valstiečių laikraštis“ pastebi, kad tokias jungtis dar prieš kelis metus inicijuodavo Saulėlydžio komisija, apie kurios veiklą girdime vis rečiau.
Kurs gigantišką instituciją
Ūkio ministro E.Gusto teigimu, tokį pasiūlymą jis pateikęs dėl to, kad būtų mažinama verslą prižiūrinčių institucijų. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, tokių institucijų mūsų šalyje yra net šešios dešimtys, o jų konsolidavimo procesas pradėtas dar pernai rudenį, kai startavo atitinkamo plano rengimas.
Vasarį Vyriausybė pritarė 12 konsolidavimo krypčių, patvirtinta darbą bebaigianti Konsolidavimo komisija, o liepos pabaigoje pristatyti pasiūlymai dėl konsolidavimo atlikimo. „Visos ministerijos suderintus pasiūlymus dėl konsolidavimo iki rugsėjo turi pateikti Vyriausybės strateginiam komitetui, - sakė ūkio ministras. - Iki spalio pabaigos jie turi būti aptarti Strateginiame komitete, o iki kitų metų vidurio numatoma priimti kelis šimtus teisės aktų Seime ir Vyriausybėje. Kitąmet, tikimės, prasidės ir pats (konsolidavimo – red. past.) procesas“.
Anot ministro, kai kurioms sudėtingesnėms pertvarkoms reikės gerokai daugiau laiko. Viena tokių reformų, kuriai įgyvendinti metų tikrai neužteks, numatoma mokesčių surinkimo srityje. „Numatoma į vieną Valstybinę mokesčių administravimo tarnybą sujungti VMI bei Muitinės departamentą. Naujai tarnybai būtų perduotos „Sodros“ mokesčių surinkimo bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) revizijų funkcijos, - informavo ūkio ministras. - Tokie sudėtingesni ir konceptualesni pertvarkymai gali užtrukti kiek ilgiau – iki 2016 m. pabaigos“.
Neliks sveikatos centrų
Tuo tarpu Ginklų fondo priežiūros funkcijos ginklų kontrolės srityje bus atiduotos Policijos departamentui (PD), o Audito tarnyba, Turto vertinimo ir apskaitos priežiūros bei Bankroto departamentai bus sujungti į vieną instituciją. Ministro tikinimu, pastarieji konsolidavimo darbai bus iki kitų metų liepos.
Numatoma apjungti 17 teritorinių padalinių – regioninių aplinkosaugos departamentų ir visuomenės sveikatos centrų. Į Valstybinę epidemiologinės priežiūros agentūrą bus sujungta net 10 visuomenės sveikatos centrų. Ministro teigimu, galimas ir saugomų teritorijų institucijų optimizavimas. „Dabar jų apie 30. Iki Žolinių Aplinkos ministerijai (AM) pavesta pateikti pasiūlymus dėl galimo šio tinklo optimizavimo“, – sakė E.Gustas.
Į valdžios akiratį pakliuvo ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės tarnyba. Ją žadama jungti su Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Taip pat planuojama į vieną tarnybą sujungti Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir Metrologijos inspekciją. Šiam naujam dariniui būtų perduota Valstybinio turizmo departamento (VTD) atliekama priežiūros funkcija.
Priešiškumą tikisi įveikti
Valdžia taip pat planuoja peržiūrėti leidimų išdavimo institucijų veiklą. Tikimasi, kad po pertvarkos leidimų išdavimas ilgai biurokratų stalčiuose negulės. „Po tokios pertvarkos, pavyzdžiui, statybos leidimų išdavimas gali sutrumpėti nuo 35 darbo d. iki vos 15-os“, – optimistiškai kalbėjo ministras.
E.Gusto teigimu, verslą prižiūrinčių institucijų pertvarka yra labai didelis ir sudėtingas procesas, pareikalausiantis didelės politinės paramos Seime ir Vyriausybėje. Ministras pripažino, kad tokią paramą jis jaučia iš premjero Algirdo Butkevičiaus bei kitų ministrų, tačiau baiminasi reorganizuojamų institucijų pasipriešinimu. „Bus nemenkas institucinis pasipriešinimas šiam procesui – tai natūralu. Tačiau tikimės jį įveikti“, – ryžtingumo nestokojo ministras.
Pašnekovas pridūrė, kad verslą prižiūrinčių institucijų jungimo tikslas nėra etatų mažinimas įstaigose – pagrindinis šio proceso tikslas yra mažinti administracinę naštą verslininkams. Pasak jo, valstybės biudžete bus jaučiamas ir ekonominis efektas. „Skaičiuojama, kad šios reformos leis verslui kasmet iki trečdalio sumažinti išlaidas, skiriamas priežiūrai ir kontrolei“, - sakė E.Gustas. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, po reformos vietoje 68 dabartinių verslą prižiūrinčių institucijų turėtų likti apie pusšimtis.
Siūlo neskubėti
Nors ūkio ministras ir užsiminė, kad mokesčių institucijų jungimui pritaria premjeras ir kolegos ministrai, Finansų ministras Rimantas Šadžius atsargiai vertina šią reformą. Pasak jo, pertvarkas reikia daryti tik viską gerai apsvarsčius. „Turime nepulti įgyvendinti pertvarkų vien dėl pertvarkų - turime labai gerai suvokti, ką iš to gausime“, - sakė R.Šadžius. Jo teigimu, trūksta institucijų, dirbančių su pajamomis į valstybės finansų fondus.
Finansų ministras pripažįsta, kad kai kurios Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ funkcijos sutampa, tad jas tikslinga paskirstyti taip, jog atskiros institucijos nedarytų tų pačių darbų. „Socialinio draudimo fondo žmonės stengiasi surinkti kuo daugiau pinigų į „Sodrą“ – tai reiškia, kad jų interesas yra išgaudyti visus, kurie dirba nelegaliai. Tokią pačią užduotį atlieka VMI. Taigi būtinas pajėgų sujungimas ir užduočių pasidalijimas“, – kalbėjo R.Šadžius.
Jo teigimu, idėja sujungti Mokesčių inspekcijos, „Sodros“, FNTT ir Muitinės departamento tarnybų funkcijas kilo šalies verslininkams, kurie valdžiai ir pasiūlė keisti valstybinių institucijų sąrangą. Pasak jo, dėl institucijų funkcijų sujungimo valdžia apsispręsti turėtų rudenį.
Gęstantis Saulėlydžio komisijos vaidmuo
Pusšeštų metų gyvuojanti Valstybės valdymo tobulinimo komisija, geriau žinoma Saulėlydžio komisijos vardu, regis, tapo visiškai neveiksni. Po pirmų 4 m. veiklos jos nariai skambiai pranešinėjo, kad šalies valdymo aparate panaikintos net 166 įstaigos (2008 m. pabaigoje buvo 521 įstaiga, o 2012 metais jau tik 355 – red. past.), valstybės tarnyboje 12,4 proc. sumažėjo darbuotojų - darbo užmokesčiui sutaupyta net 700 mln. litų. Pastaraisiais metais komisijos indėlis į valdžios įstaigų tinklo optimizavimą sumenko, visuomenei nepateikiama jokių veiklos ataskaitų, nesigirdi ir skambių pergalių, mažinant valdžios aparatą. Jau vien tai, kad mokesčių institucijų jungimą inicijuoja Ūkio ministerija, o ne Saulėlydžio komisija, rodo, kad pastaroji tarsi išėjo pensijon – nebesugeba taip aktyviai tęsti pradėtų darbų.
Pasak buvusios Saulėlydžio komisijos pirmininkės Jurgitos Šiugždinienės, Valstybės valdymo tobulinimo komisija savo darbus pradėjo būtent nuo valdžios įstaigų tinklo optimizavimo. „Vienas pagrindinių tikslų visuomet buvo ir turėtų likti sisteminės pertvarkos. Komisija siekė ne tik apkarpyti ar uždaryti, bet ir suformuoti tam tikrus efektyvaus valdymo principus, diegti modernią valdymo kultūrą“, – sakė Saulėlydžio komisijai iki 2012 m. vadovavusi J.Šiugždinienė. - Valdžios įstaigos turi žinoti, kad jų veikla stebima, ir neužmigti ant laurų“.
„Valstiečių laikraštis“ informuoja, kad savas Saulėlydžio komisijas turi dauguma pažangių pasaulio valstybių, kaip antai JAV, Kanada, Naujoji Zelandija ar Didžioji Britanija.
Vismantas Žuklevičius
