Staigūs statybinių žaliavų brangimai ir darbo jėgos trūkumas lemia prastėjančias nuotaikas statybos sektoriuje. Visa tai signalizuoja apie didesnes šio sektoriaus paslaugų kainas, kurias netrukus gali pajusti tiek verslai, tiek vartotojai.
„Akivaizdu, kad statybų įmonių vadovai prognozuoja labai aiškų kainų kilimą ateityje per artimiausius tris mėnesius. <…> Tai turės įtakos ir verslams, ir vartotojams.
Palyginus su euro zonos vidurkiu, mes matome, kad infliacija Lietuvoje yra užprogramuota augti gerokai sparčiau ir turbūt turės poveikį ilgesnį laiko tarpą. Tai reikštų, kad mums labai pragmatiškai apgalvoti reikėtų tiek paramos aspektus, tiek mūsų veiksmų planus į ateitį“, – teigia J. Rojaka.
Vykstanti deglobalizacija
Lietuvos ekonomika ir Lietuvos verslas labai smarkiai priklauso nuo eksperto ir nuo ekonominės aplinkos. Todėl karo Ukrainoje metu, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, sparčiai auga infliacija, pabrėžia ekonomistė.
„Balandį ekonomikos prognozės susitraukė maždaug perpus ir netgi daugiau nukrito. Lėtėjimas yra akivaizdus ir karo makroekonomika rodo, kad domino efektas yra praktiškai neišvengiamas“, – sako J. Rojaka.
Anot J. Rojakos, Lietuvos verslo kontekste labai svarbi vykstanti deglobalizacija, nes pasaulinės tiekimo grandinės patiria didžiulį stresą.
„Tokiems sektoriams kaip statybos, pramonė, visoms sritims, orientuotoms į eksportą – joms šiais metais ir ateityje gali būti labai riesta“, – kalbėjo ji.
Tarptautinės institucijos, pasak jos, fiksuoja didžiausius kainų augimus istorijoje.
„Kainų šoką patyrė ne tik Lietuva, patyrė daugelis šalių. Jeigu mes kalbėtume apie suderintą kainų vartojimo indeksą, tai vėlgi, suderintas indeksas rodo, kad mes esame lyderių lyderiai, kitos Baltijos šalys yra labai netoli mūsų. Praktiškai du kartus mažesnė infliacija yra fiksuojama bendroje euro zonoje“, – sako J. Rojaka.
R. Rudzkis: „Situacija, matyt, keisis kardinaliai“
Prognozuojama, kad ekonominiai rodikliai ilguoju laikotarpiu tik prastės dėl Rusijos karo Ukrainoje. To pasekmė: kainų augimas, kuris, pasak profesoriaus, ekonomisto Rimanto Rudzkio, bus matomas beveik visose srityse.
Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo palankūs: eksporto rodikliai buvo geri, atlyginimai augo, į biudžetą surinkta 11 proc. daugiau lėšų, net transportas, kuriam dabar kyla įvairios kliūtys, pernai rodė augimą, pastebi profesorius R. Rudzkis.
„Manau, kad ir pirmo ketvirčio rodikliai dar išeis geri. Todėl, jeigu kalbėtume giliau apie Lietuvos ekonomiką, čia labiau reiktų koncentruotis ne į tai, kas yra dabar, o kas bus artimiausius metus ar du, nes situacija, matyt, keisis kardinaliai“, – priduria jis.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje infliacija siekia beveik 16 proc., euro zonoje – 7,5 proc. Eksperto teigimu, dabartinės ekonominės prognozės nieko gero nežada: infliacija laikysis ilgą laiką.
Tačiau to, pasak profesoriaus, nereiktų sieti tik su Rusijos karu Ukrainoje. Pats kainų pikas, jo pastebėjimu, jau buvo fiksuotas praėjusių metų gale. Kaip pavyzdį jis pateikė rekordinius dujų kainų rodiklius pernai rudenį.
„Ši infliacija kyla dėl kelių priežasčių. Viena – prasidėjo energetikos kainų ciklas. Jį pagriežtino pernelyg spartus Europos Sąjungos (ES) noras pereiti prie žaliosios energetikos. <…> Dėl dujų ir degalų kainų augimo ir kitų priežasčių šiuo metu pasaulyje labai sparčiai auga maisto kainos. Pernai Jungtinių Tautų kainų indeksas 2018-2019 m. rodė 29 proc. augimą.
Šiuo metu per tris mėnesius kainos augo kažkur apie 15 proc. Aiškiai matome, kad tas kainų augimas nesustos, nes prasideda laukų apdirbimas – tam reikia trąšų, tam reikia degalų.
Ir toliau brangs pašarai, brangs grūdinės kultūros, o tai reiškia, kad brangs ir mėsa, ir pienas. Taigi, infliacijos artimiausiu metu užgesimo tikrai nelaukiam“, – nurodo jis.
Prognozės Lietuvai
Kol kas jokių požymių, išskyrus augančiai infliaciją, prastėjantiems ekonominiams rodikliams Lietuvoje, pasak profesoriaus, nesimato. Pagrindinis ekonomikos sektorius, nuo kurio priklauso didžioji dalis eksporto pajamų – apdirbamoji pramonė, jau kelis metus rodo gerus rodiklius.
„Šis metų pirmasis ketvirtis geras, todėl manau, kad mes pirmo ketvirčio makroekonominius rodiklius matysime vis dar neblogus, t.y., matysime pakankamai neblogą ir BVP pokytį. Kadangi auga ir vidaus prekyba, statyba nerodo smukimo“, – sako profesorius.
Tačiau, jo teigimu, pramonės rodikliai prastės – Rusijos karas Ukrainoje neišvengiamai palies daugelį sričių.
„Nors Lietuvoje pagrindinė rinka yra ES, vis dėlto su Baltarusija ir Rusija tam tikri ekonominiai ryšiai, kurie, manau, dabar visiškai nutrūks. Žinoma, pramonę neišvengiamai paveiks ir išaugę kaštai dujų, elektros ir kitų. Greičiausiai, pramonės raida bus gerokai prastesnė“, – pabrėžė R. Rudzkis.
Antras, daugiausiai Lietuvai pajamų užtikrinantis sektorius – transporto sektorius. Lietuva, tarp ES šalių užima pirmą vietą pagal transporto indėlį į BVP. Transportui tenka apie 12-13 proc. sukuriamos pridėtinės vertės.
„Transportui ateina gerokai blogesni laikai. Pirma – dėl to, kad ES būklė prastėja. Antra – kad pilnai įsigaliojo vadinamas „mobilumo paketas“, kuris stipriai trukdys kelių transportui uždarbiauti Europoje. Trečia – geležinkeliui ir oro uostui labai stipriai atsilieps įsigaliojusios stiprios sankcijos su Baltarusija ir Rusija“, – patvirtina profesorius.
Taip pat, jo teigimu, gerokai sumenks verslo lūkesčiai: „Neabejotinai lūkesčiai eis blogėjimo linkme – statybininkams tai jau atsiliepė. Kiek aš žinau, nemažai statybininkų savo planus koreguoja – atsisako visos eilės plėtros planų. Žinoma, tai palies nekilnojamojo turto rinką. <…> Taip, kad pats geriausias laikas, greičiausiai yra praeityje“.
