„Didžiausios valandinės kietųjų dalelių KD10 koncentracijos šįryt fiksuojamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje“, – skelbia agentūra.
Nurodomos ir padidėjusio oro užterštumo priežastys:
- Nepalankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos (sausi orai);
- Transporto ir pakeltoji tarša (nuo nešvarių kelių, paviršių keliamos dulkės);
- Pietinių oro srautų į Lietuvą atnešami teršalai iš kitų šalių.
Prognozuojama, kad kietųjų dalelių koncentracija kovo 7–9 dienoms išliks padidėjusi ir savaitgalį, daug kur bus didelė kietųjų dalelių KD10 paros normos viršijimo tikimybė.
Čia galima stebėti oro kokybę realiu laiku.
Kam labiau pasaugoti sveikatą?
Primenama, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teikia rekomendacijas gyventojams, kaip elgtis tokiomis sąlygomis:
- Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.
- Sportuojantiems lauke siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.
- Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (atsižvelgiant į jų techniniuose reikalavimuose nurodytą buvimo užterštoje aplinkoje trukmę).
- Rekomenduojame naudotis viešuoju transportu.
- Soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų.
- Dažniau drėgnu būdu valykite patalpas.
- Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų.
Didesnės dalelės (KD10) paprastai paveikia individo viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos (jautriai) grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.
Keičiantis klimatui – vis daugiau rizikos veiksnių
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad tokia situacija ypač šiuo metu, prasidedant pavasariui, kai tęsiasi šildymo sezonas, tačiau meteorologinės sąlygos nepalankios ir trūksta drėgmės, pasitaiko neretai. Sausringiems orams įtakos turi ir šiltėjančios žiemos, kai ilgam laikui kai kur net nesusidaro sniego danga.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės, iš esmės reikia susitaikyti, kad keičiantis klimatui atsiranda vis daugiau užterštumą sąlygojančių iššūkių, kuriuos valdyti sudėtinga.
Tačiau ji pasakojo, kad tam tikrais atvejais jau žinoma, kada galima tikėtis oro užterštumo pokyčių.
„Tuose Lietuvos miestuose, kur įrengtos oro taršos monitoringo stotelės, dažniausiai matoma, kokios būna meteorologinės sąlygos. Dažniausiai būna, kad nėra kritulių. Kartais būna, kad jau žinome, jog į Lietuvą atpučia teršalų net ir iš Afrikos, Sacharos.
Taip pat esant tam tikroms vėjų kryptims nemažai gauname teršalų iš tų šalių, kurios yra piečiau, taip yra, nes tokios vyraujančios vėjo kryptys. Pavyzdžiui, tai yra ir Lenkija, kur naudojama tikrai nemažai anglių.
Vienas klimato kaitos sąlygojamų reiškinių – daugiau sausros periodų. Tada ir galime tikėtis tų dienų, kada oras bus užterštas, kai užterštumo lygis laikomas labai aukštu ar aukštu“, – aiškino specialistė.
Ragina pasiruošti gamtos iššūkiams
Ne tik žiemą dėl kūrenamų katilų, bet ir pavasarį, kol šildymas dar įjungtas, yra sausa, saulėta, tarša gali išaugti: „Kodėl taip nutinka? Nes yra nemažai pakeltos taršos, tad kai gruntas labai sausas, nėra kritulių, o dar visi teršalai ir dulkės yra pakeliamos, susimaišo, kvėpuojame ir tuo, kas yra ant žemės.
Kitas dalykas, jei staiga pradėtų daugėti stiprių vėjų, jie irgi pakelia taršą nuo žemės. Kitas dalykas yra potvyniai, mes nesusidūrėme su tokiomis kritinėmis situacijomis, kaip pernai buvo Ispanijoje, Lenkijoje. Bet kai potvynis užlieja užterštas teritorijas, teršalai išsinešioja, sausros metu dar viskas pakyla.
Taigi turime suvokti, kad atsirado naujų veiksnių, kuriuos ir didelėmis pastangomis mažai galime paveikti. Tie patys durpynų, miškų gaisrai – jei bus karšta, turime suprasti, kad to negalime išvengti. Patys galime valdyti tik tai, ką patys padarome.“
Poveikis sveikatai pasireiškia nevienodai
Kalbėdama apie poveikį sveikatai NVSC specialistė atkreipė dėmesį į kelis dalykus. Viena vertus, kai padidėja užterštumas, paprastai jis nebūna kritinio dydžio. Be to, teisės aktais numatytas tam tikras dienų skaičius, kai yra oro užterštumas gali būti didesnis nei nustatytos ribinės vertės.
Kita vertus, pasak jos, kiekvienas taršos padidėjimas nėra didelis džiaugsmas žmogaus organizmui. „Kai kalbame apie tokius trumpalaikius taršos padidėjimus, ne kažkokią kritinę ilgiau trunkančią situaciją, kai, pavyzdžiui, visa Lietuva būtų paskendusi dūmuose, poveikis sveikatai nėra toks reikšmingas.
Bet suprantame, kad yra žmonių grupės, kurios reaguoja ir į nedidelį trumpalaikį taršos padidėjimą – dalis jaučia intensyvesnį širdies plakimą, kitiems gal net sunku kvėpuoti, gali paūmėti astma ar širdies nepakankamumo simptomai. Iš esmės poveikis sveikatai pasireiškia per kvėpavimo arba kraujotakos sistemas“, – dėstė I. Taraškevičienė.
Vertina priešlaikines mirtis
Tačiau yra vertinama ir ilgalaikis oro taršos poveikis, kas turi dar kitų neigiamų pasekmių sveikatai:
„Žinome, kad kai kuriems asmenims gali vystytis net ir vėžiniai susirgimai, nes oro užterštumas traktuojamas kaip kancerogenas. Dėl to didėja mirtingumas nuo kraujotakos, kvėpavimo sistemos ligų. Taigi kalbame apie neigiamą poveikį visuomenės sveikatos mastu, kurie lemia sergamumo, mirtingumo padidėjimą.
Be to, užsienio literatūros duomenimis, žinoma, kad tomis dienomis, kai padidėja užterštumas, didėja hospitalizacijų skaičius. Lietuvoje nors ir bandėme tą paanalizuoti, tai iš dalies pasitvirtino, tačiau tokios oficialios statistikos neturime.“
Pašnekovės aiškinimu, yra vadinamas priešlaikinių mirčių rodiklis, kuris atspindi, kokią ilgalaikę žalą daro oro užterštumas. Tai reiškia, kad žmogus dar galėtų gyventi, bet dėl oro užterštumo miršta anksčiau.
„Tokį rodiklį skaičiuoja Europos aplinkos apsaugos agentūra, įskaitant ir Lietuvą, pasinaudodama dviem rodikliais – bendruoju mirtingumu ir oro užterštumo metiniais duomenimis. Mūsų paskutinysis rodiklis siekia 77 mirtis 100 tūkst. gyventojų.
Jis nėra pats aukščiausias, bet nėra tolygus, pavyzdžiui, Šiaurės Europos, pradedant nuo Estijos, duomenims. Tai nėra mažas skaičius, juolab žinant, kiek iš viso turime gyventojų“, – pastebėjo specialistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
