Geopolitikos ir saugumo studijų centre pasirodė M. Antonowicz straipsnis, kuriame jis aptarė, ar S. Mentzenas (kraštutinių dešiniųjų partijos „Konfederacija“ kandidatas į Lenkijos prezidentus) supurtys Lenkijos politinę sistemą.
Kaip jame buvo rašoma, nuo rinkimų baigties priklauso premjero Donaldo Tusko vadovaujamos koalicijos ateitis – jos kandidato Rafalo Trzaskowskio pergalė suteiks galimybę įgyvendinti ilgai planuotas reformas, kurios buvo užblokuotos dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos.
Trečiojo kandidato į Lenkijos prezidentus Mentzeno įtaka Lietuvai
Naujienų portalui tv3.lt M. Antonowicz paaiškino, kodėl S. Mentzenas yra kontraversiškas kandidatas.
„S. Mentzenas yra kontraversiškas dėl savo, viena vertus, libertarinių ekonominių pažiūrų: privatizuoti sveikatos apsaugą ar, kad visos studijos turi būti nemokamos.
Antras dalykas, tai yra jo radikalios pažiūros, kurios yra susiję su socialine politika, pavadinkime taip. Tai griežti pasisakymai, pavyzdžiui, prieš abortus. Trečias dalykas, tai yra izoliacionistinio užsienio politika.
Tai yra, kad viskas turi būti paremta mainais ir viskas turi būti paremta ekonominiu bendradarbiavimu. Ir, aišku, čia yra skepticizmo didelė dozė“, – paaiškino jis.
Tiesa, mažai tikėtina, kad S. Mentzenas išvis pasieks antrą rinkimų į Lenkijos prezidentus turą.
„Kol kas tai yra mažai tikėtina. Jo šansai dabar pasiekti antrą turą mažėja, nes žmonės pykstasi vis labiau su jo pažiūromis.
Debatai irgi, manau, jam nepadės. Dabar lyderiauja R. Trzaskowskis, iš valdančiųjų kol kas jis yra favoritas šiose rungtynėse“, – įvertino S. Mentzeno šansus tapti prezidentu VU TSPMI dėstytojas.
Lietuvos ir Latvijos valstybių santykiai
Pasak M. Antonowicz, Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika priklausys nuo pačios Lietuvos. Taip pat yra svarbu, kad Lenkija artimiausiu metu išlaikytų gerus santykius su Briuseliu, kas turėtų įtakos tiek verslui, tiek kasdieniam gyvenimui abiejose šalyse.
„Čia nuo Lietuvos priklauso. Jeigu Gitanas Nausėda su juo (būsimu Lenkijos prezidentu) užmegs ryšį, tai viskas bus gerai. Čia priklauso, ko Lietuva nori iš tos Lenkijos, kokie yra Lietuvos interesai ir kaip juos realizuoti. Dabar yra labai sunku kalbėti.
Palankumas Lietuvai būtų tas, kad Lenkija, bent jau artimiausius du metus, kol bus viena valdžia ir viena Vyriausybė, tikrai neturės pykčio su Briuseliu dėl teisės viršenybės, greičiausiai bus įvykdyta teismų reforma.
Tai čia dar yra svarbus aspektas ir grynai praktinis iš Lietuvos verslo ar Lietuvos gyventojų, kadangi yra daug tokių bendrų, žmogiškų kontaktų, kad tiesiog teisinė sistema bus sureguliuota. Lenkijoje nebebus tokia situacija, kai vieni pripažįsta vienus teismus, kiti pripažįsta kitus teismus.
Tas palankumas, šia prasme, yra būtent, kad Lenkija nebus toks galvos skausmas, kaip buvo prie ankstesnių valdančiųjų“, – dalinosi mintimis pašnekovas.
Jei Mentzenas tampa Lenkijos prezidentu – valstybė patirtų politinį šoką
VU TSPMI tyrėjas dar pabrėžė, jei S. Mentzenas taptų Lenkijos prezidentu, būtų didelis šokas visai Lenkijos politinei sistemai, kadangi šis kandidatas skeptiškai vertina Ukrainos vaidmenį kare su Rusija ir jos galimybę įstoti į Europos Sąjungą.
„Čia būtų didelis šokas Lenkijos politinei sistemai ir neaišku, kaip pavyktų valdančiai daugumai susitarti su nauju prezidentu ir, tikėtina, būtų kažkokie priešlaikiniai rinkimai. Tai ir ten jo partija dominuotų. Todėl didžiausia problema būtų didelis skeptiškumas Ukrainos atžvilgiu.
Netgi galima tikėtis, jeigu S. Mentzenas būtų prezidentas, Lenkija būtų prieš Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą, tai čia būtų pati didžiausia komplikacija ir Lietuvai, ir visai Europai“, – sakė jis.
M. Antonowicz įvardijo, kad Lenkijos ir lietuvių politikų santykiai, bendradarbiavimo atžvilgiu, yra geri keliose srityse. Tiesa, yra tam tikrų nesusipratimų, susijusių su saugumo klausimais.
„Santykiai (tarp Lenkijos ir Lietuvos) yra tvarkingi: jie yra geri energetikoje, vyksta glaudus ekonominis bendradarbiavimas. Galų gale, infrastruktūros projektai yra baiginėjami, pavyzdžiui, „Via Baltica“, tai tas žmogiškas bendradarbiavimas yra pastebimas.
Tik yra nesusipratimai saugumo klausimuose. Lietuva nori, viena vertus, kad Lenkija kažkaip aktyviau įsitrauktų į Lietuvos gynybą, bet Lenkija sako, kad mes neturime pajėgumų siųsti papildomai karių kažkur. Ir kad mes NATO rėmuose giname Suvalkų koridorių.
Ir čia dalis Lietuvos politikų pradeda išvesti visokias teorijas, kad Lenkija ruošiasi viena kariauti su Rusija, kas visiškai yra nepagrįsta“, – kalbėjo ekspertas.
Ukrainos klausimas ir palaikymas iš Lenkijos
M. Antonowicz akcentavo, kad Lietuva, priešingai nei Lenkija, yra daug labiau užsidegusi dėl Ukrainos. Dar vienas dalykas, keliantis klausimų, yra tam tikros smulkmenos, neišspręstos tarp Lietuvos ir Lenkijos per 35-erius metus.
„Kitas dalykas, tai yra Ukrainos klausimas. Lietuva yra žymiai didesnė Ukrainos entuziastė, negu Lenkija net ir su dabartiniais valdančiaisiais. Tai aišku, kai praeis rinkimai, tas vyks sparčiau.
Tačiau dar yra daug dvišalių santykių Lenkijoje su Ukraina, kuriuos reikia išspręsti, kad tai vėl netaptų bomba: su žemės ūkiu, su rinkos atvėrimu ir panašiai. Na, trečias dalykas, tai vis tiek lieka tas dramblys kambaryje – Lietuvos lenkai, ten situacija neprastėja ir negerėja, bet yra tokia pamatinė problema, kuri yra neišspręsta per 35-erius metus.
Lenkijos politikai sako, jeigu mes esame strateginiai partneriai, tai gal išspręskime šią smulkmeną (nes visi pritaria, kad tai smulkmena) dėl vietovardžių, dėl kritinių ženklų, dėl mokyklų ir taip toliau“, – savo įžvalgas pateikė jis.
Lietuvos pozicija į savo kaimyninę šalį, strateginę partnerę Lenkiją skiriasi.
„O Lietuvos pozicija, jeigu mes esame strateginiai partneriai, tai užsiimame dideliais, geopolitiniais dalykais, o ne tokiomis smulkmenomis. Ir tada yra tas nepasitikėjimas, bet jis nėra 100 proc.
Lenkams atrodo, kad mes su lietuviais bendradarbiaujame vienoje srityje, o kas susiję su Lietuvos lenkais, tai jie mus išdūrinėja. Lietuviams atrodo, kad mes su jais bendradarbiaujame šitoje srityje, o jie mus spaudžia su tais Lietuvos lenkais.
Tai čia yra tas dalykas, kurio jau per 35-erius metus niekaip nepavyksta iki galo išspręsti šioje vietoje“, – pasisakė vyras.
Lenkijoje proeuropietiška vyriausybė susirems su dviem varžovais nacionalistais
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dėl Lenkijos prezidento posto varžysis septyniolika kandidatų, penktadienį pranešė rinkimų komisija. Per svarbų balsavimą valdančioji proeuropietiška vyriausybė susirems su dviem varžovais nacionalistais.
Penktadienis buvo galutinis prezidento posto siekiančių kandidatų paraiškų pateikimo terminas prieš pirmąjį ratą gegužės 18 d., bet komisijai viską patikrinus galutinis jų skaičius gali pasikeisti. Greičiausiai prireiks antrojo rato, jis numatomas birželio 1 d., kad paaiškėtų A. Dudos įpėdinis, stosiantis prie rytinės Europos Sąjungos ir NATO narės vairo.
PiS (Piliečių koalicijos nuverstos nacionalistinės partijos „Teisė ir teisingumas“) metė į rinkimus 42 metų Karolį Nawrockį, Nacionalinės atminties instituto (IPN), tiriančio nacių ir komunistinių laikų nusikaltimus, vadovą. Šiuo metu jis turi nuo 19 iki 23 proc. palaikymą ir lenkia kraštutinių dešiniųjų Konfederacijos partijos pasirinktą 38 metų Slawomirą Mentzeną, kurio populiarumas siekia 17–19 procentų.
Abu politikai yra JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjai. Nė vienas jų neabejoja Lenkijos parama Rusijos invaziją atremiančiai kaimynei Ukrainai, bet abu pasmerkė beveik milijono ukrainiečių pabėgėlių priėmimą.
