Taip jis kalbėjo šeštadienį, dalyvaudamas Vokietijos Koerberio fondo organizuojamoje konferencijoje „Ginant taiką: atgrasymo ir atsparumo ateitis“ Vilniuje.
„JAV pajėgos yra viena iš patikimiausių atgrasymo priemonių. Lietuva pasirengusi suteikti geriausias sąlygas sąjungininkų buvimui mūsų šalyje ir kviečia JAV didinti karinį buvimą regione. JAV lyderystė pastaruosius dešimtmečius buvo esminiu Europos saugumo ramsčiu ir tikiuosi, kad išliks ilgam“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime šeštadienį cituojamas K. Budrys.
Kaip anksčiau rašė BNS, Lietuvos krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai šią savaitę teigė, kad Jungtinės Valstijos greičiausiai peržiūrės savo karių buvimą Europoje, tačiau pabrėžė nematantys signalų dėl galimų pokyčių dėl karių dislokavimo rytiniame NATO sparne, taip pat ir Lietuvoje.
Taip jie kalbėjo amerikiečių televizijai NBC skelbiant, jog Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Anot žiniasklaidos priemonės šaltinių, kariai atitraukti galėtų būti iš Lenkijos ir Rumunijos.
JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.
K. Budrys šeštadienį taip pat pabrėžė, kad ilgametė gynybos finansavimo stoka Europą pastatė į poziciją, kai visi blogiausi saugumo scenarijai, įskaitant galimą agresiją prieš NATO rytinį flangą, yra galimi ir jiems turi būti ruošiamasi.
„Šiandien Europa pagaliau bunda supurtyta strateginių lūžių pasaulyje. Lietuva ragina išlaikyti šį proveržio momentą – veikti greitai, strategiškai ir vieningai. Mūsų vienybė, ryžtas ir investicijos – vienintelis kelias į saugesnę, stipresnę ir atsparesnę Europą”, – kalbėjo ministras.
Pasak K. Budrio, stiprinant gynybą, būtina investuoti pinigus, taip pat reikia spręsti pajėgumų spragas ir stiprinti Europos gynybos pramonę.
„Gynybos biudžetai turi virsti realiais gebėjimais, o laikas nėra mūsų sąjungininkas. Išlaidos gynybai privalo skubai didėti visoje Europoje. Tai padės ne tik užtikrinti sąžiningą naštos pasidalijimą su transatlantiniais partneriais, bet ir sustiprins visą NATO aljansą“, – sakė ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigė, kad Ukrainos saugumo ateitis yra kertinė Europos saugumo dedamoji.
Pasak ministro, Vokietijos sprendimas iki 2027 metų dislokuoti kovinę brigadą Lietuvoje yra istorinė lyderystės išraiška. K. Budrys pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą paruošti visą reikiamą infrastruktūrą ir užtikrinti priimančios šalies paramą.
Kaip skelbė BNS, Lietuva ir Vokietija gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017 metų, kai Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui. Lietuva iš Vokietijos pirko daug karinės įrangos.
2027-aisiais Berlynas turėtų dislokuoti brigadą Lietuvoje, ją sudarys apie 5 tūkst. karių, kurių apie 80 proc. tarnaus Rūdninkuose, o likusi brigados dalis – Rukloje.
