Šiam Vyriausybės rengtam įstatymo projektui parlamentas po pateikimo pritarė kovo mėnesį. Tiesa, dalis valdančiosios koalicijos atstovų siūlymo neparėmė – 11 balsuodami susilaikė, 1 pasisakė prieš.
Kaip tuomet tikino „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, jo vadovaujama frakcija palaikymo siūlymui neišreiškė dėl jame palikto draudimo importuoti žemės ūkio produkciją. Visgi valstybės vadovams po tokio balsavimo pradėjus diskutuoti apie Seime besiformuojančią penktąją koloną, „aušriečių“ lyderis nurodė, kad projektą nuspręsta palaikyti.
Taip pat neigiamai balsavo ir opozicijoje esančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai – 3 susilaikė ir 3 pasisakė prieš. Iš karto po to „valstiečių“ partijos valdyba sudrausmino kolegas Seime ir jų poziciją pavadino neapgalvotu ir netinkamu politiniu sprendimu.
ELTA primena, kad šiuo metu įstatyme dėl nacionalinių sankcijų numatyta, jog šios ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 metų gegužės 2-osios. Siūloma šį terminą metams nukelti.
Pastaruoju įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.
Be to, teisės aktu apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.
